„Devyni amatai, dešimtas badas”, – sako močiutė, kraudama lėkštėn penktą cepeliną. „Išsikelk vieną tikslą ir siek jo visom jėgom”, – antrina koučeris, sėsdamas į savo naują Teslą. O tau vis tiek patinka ir megzti, ir buhalteriją suvedinėti net tais tamsiais momentais, kai prisimeni, jog buvęs klasiokas Doncė jau perka antrą butą Perkūnkiemyje.

Perkasiau visą žemę, kad tave surasčiau.
Savo širdyje persijojau dykumą: žinojau,
kad be žmogaus daug blankesnė net
saulės šviesa.

Mūsų epochoje karaliauja drungnumas. Ir būtent todėl mes matome savotišką Didvyrio sugrįžimą, ir būtent todėl žiniasklaida mus gąsdina „populistais“, kurie neša „chaosą“. Ar Didvyris grįš ir ar jis šiais laikais turi kur grįžt?

Ar universalios klasės idėja tebėra aktuali? Koks šiandien santykis tarp darbo, kapitalo ir kuriamos vertės? Kokiais pjūviais įmanoma (tačiau gal pražūtinga) skirstyti visuomenę? Kur atsiranda tie, kurie nepatenka į jokią klasių lentynėlę?

Interaktyvi atmintis yra išskirtinis internetinių paminklų bruožas, gedėjimo internete praktiką paverčiantis kokybiškai nauju fenomenu.

Kompiuterinių žaidimų industrija bei kultūra Lietuvoje ir pasaulyje – ką apie tai galime pasakyti? Įžvalgomis šia tema dalinasi Lietuvos geimingo žurnalistikos pionierius, užkietėjęs žaidėjas Arturas Rumiancevas.

Menas ir poezija mums nepadeda gyventi:
menas ir poezija mums padeda
numirti

Interviu apie didžiąsias XX amžiaus ideologijas, Europos kaip projekto likimą, populizmą politikoje, religijos grėsmes bei grėsmes religijai.

Neabejoju, kad šiuo metu nemažai skaitytojų šį tekstą skaito nelegaliai įdiegtoje operacinėje sistemoje „Windows“. Daugelis nedvejodami sutiktų, kad vagystė yra blogis, bet patys vagia kone kasdien. Šie pavyzdžiai aiškiai parodo, kokia ypatinga ir problemiška yra sritis, kurią esame pratę vadinti intelektualine nuosavybe.

Tiesiogiai iš Knygų mugės: leidėjai rekomenduoja TĄ VIENINTELĘ knygą.

Dvasia yra smegenys, tačiau jei jau turime smegenis, kurios veikia, būtų apmaudu jas naudoti tik tam, kad pliektumės žodžiais, naršytume internete ar užsiimtume matematika.

„Grąžinkite mums nekenčiamiausias Vokietijos futbolo komandos titulą“, – skelbė fanų plakatas per vieno iš pirmųjų Bundeslygos turų rungtynes, kuriose susitiko „Hoffenheim“ ir „RB Leipzig“ klubai.

Neaiški situacija lietuviškosios politinės linijos kairėje verčia paklausti: kas yra leftistai? Iš kur jie atsirado? Ar Lietuvoje jų būta?

Jau šį mėnesį Suomija dviem tūkstančiams darbo neturinčių piliečių pradės kas mėnesį mokėti po 480 eurų. Prieš atmesdami šią idėją kaip dar vieną Skandinavijos leftistų beprotybę, turite žinoti, jog „Visuotines bazines pajamas“ (angliškai vadinamas UBI) palaikė visų politinių spektrų žmonės, tarp kurių netgi tokie liberalios ekonomikos teorijos grandai kaip Miltonas Friedmanas ir Friedrichas Hayekas.

Pokalbis su prancūzų mąstytoju apie filosofijos ir teologijos santykį, religijos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje ir žmogaus prigimties likimą technikos akivaizdoje

Filosofas sinologas François Jullien: Primesti kultūrai tapatybės mąstymą reiškia uždaryti ją į muziejų ir taip ją nužudyti.

Politologė Ekaterina Schulmann dalijasi mintimis apie už legendinio Sovietų Sąjungos bendruomeniškumo slypėjusią gudrią politiką, kuri ardė bet kokius socialinius ryšius, bei apie komunalinio buto virtuvės ir „laukinių 90-ųjų“ bendrumus.

Jei jis nesiūlo kartu sutikti Naujų metų, gali būti, kad tiek ilgai neketina su tavimi draugauti.

Viešoji erdvė – parkai, skverai, aikštės, stadionai, vaikų žaidimų aikštelės – savaime suprantamybė, tiesa? Tačiau ar erdvės viešumas visuomet reiškia ir jos bendruomeniškumą? Šio klausimo paskatinti DOXOJE kalbiname du architektus, miesto erdvių teoretikus ir bendruomeninių iniciatyvų organizatorius Constantiną Petcou ir Doiną Petrescu.

Vizualinis „šovinizmas“ – taip bent jau iš dalies galėtume apibūdinti būvį, kuriame funkcionuoja pirkimo ir pardavimo procesai, akį laikantys bene paveikiausia ir galingiausia mūsų jusle. Vaizdų svarba neabejojame tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, į kairę ir į dešinę dalindamiesi ne tik akį pamaloninančiomis asmenukėmis, bet ir logotipais, socialinių tinklų iliustracijomis, išmaniomis pakuotėmis ar dėmesį išsaukiančiais katalogais.

1931 Ibrahimas Ahmetzianovas atvyko į Magnitogorską krovininiame vagone su savo žmona ir aštuoniais vaikais. Miesto vaizdas buvo mažų mažiausiai nykus. Vidury vėjuotos ir šaltos stepės prie grėsmingo „Magnetinio kalno“, sudaryto daugiausia iš geležies rūdos, dėl kurios kiekio šalia net neveikdavo kompasai, o paties kalno vengdavo paukščiai, glaudėsi apšepusios palapinės ir barakai.

Keli tolimi ir artimi atvejai, kurie simptomiškai aprašo mūsų socialinį-politinį procesą: pasipriešinimas skalūnų dujų projektams Lietuvoje, „Naisių vasaros“ – LVŽS – pergalė rinkimuose, emancipacinis kairiųjų žlugimas ir naujos konservatyviosios reformos. Tačiau pradėsiu nuo palyginimo.

Pasauliui pamažu atsigaunant nuo JAV prezidento rinkimų karštinės, DOXA mėgina susivokti, kokie kultūriniai, istoriniai ir politiniai veiksniai lėmė tokį rezultatą, kaip nuo šiol atrodys JAV politika, o kartu ir politinių įtakų pasaulyje žemėlapis. Jūsų dėmesiui – rašytojos Dalios Staponkutės, politikos mokslų doktorantės Simonos Merkinaitės ir istoriko Aurimo Švedo komentarai.

Neuromokslų daktarė ir koučerė Gabija Toleikytė: Smegenys pasižymi nuo aktyvumo priklausomu plastiškumu – jos keičiasi tik ta kryptimi, kurios link nukreiptais veiksmais užsiimame dažniausiai.