Jauniesiems lenkams buvimas jaunais, už rinkos ekonomiką pasisakančiais konservatoriais ir įkyrumas vakarėlių metu – „kieta“ ir madinga. Tačiau buvimas kairiuoju reiškia būti atgyvena.

Ką apie sąmonę, mirtį, priklausomybes, depresiją ir transcendenciją atskleidžia psichedelikų mokslas.

„Sugriūva viskas“ yra skaitomiausias nigeriečių literatūros kūrinys, viena svarbiausių ugdymo programos dalių Afrikos mokyklose. Pasirenkite sekti sudėtingą Okonkwo gyvenimą, persmelktą nuolatinės įtampos tarp dviejų skirtingų supratimų apie tai, kas yra civilizacija.

Daugelis lengvai prieinamų šaltinių sakė: Mauritanija nesaugi, neįsimintina, siūlo nepatogią nakvynę, skurdi. Vienas iš raudonuojančių taškų Vakarų Afrikos žemėlapyje. Apie šią šalį daugiau informacijos gausi iš senų kelionių gidų, tačiau ją aplankyti dabar – tinkamas metas.

Labai stiprų smūgį aktyvizmui sudavė emigracija. Bent jau mano rate – labai daug žmonių tiesiog išvyko iš šalies. Taip, beje, gyvenu ir aš pati – viena koja Norvegijoje, nes važiuoju ten dirbti. Aktyvizmas neretai labai stipriai numuša pajamas, paveikia gerovę – kaip ir sovietmečiu, taip ir dabar yra labai sunku išgyventi, jei turi kritišką požiūrį į visuomenę bei darbo santykius.

Apie tą kitą, trečiąją latvių Bolderają, įsikūrusią Rygos centre, Šaltinių gatvėje, ilgai nenorėjau viešai kalbėti, instinktyviai saugojau šią vietą, tačiau po ketverių gyvavimo metų galima.

Vis labiau įsitikinama, kad geografiniai atradimai daromi vaizduotės – vaizdinių kūrimo, vaizdijimo – pagalba. Tik jeigu ankščiau buvo siekiama, kad vaizdiniai (žemėlapiai) atitiktų tikrovę, tai šiandien – jie yra tikrovė.

Manau, kad moteriška literatūra neturėtų būti išskiriama kaip žanras, kaip detektyvai ar siaubo literatūra, dabar „moteriškos“ literatūros etiketė priklijuojama pagal romano temas. Mano manymu, moteriška turėtumėme vadinti literatūrą, kuri tiesiog yra parašyta moterų

Visi suprantame, kad kažką rimtu veidu išvadinti naujuoju liberalkomunistu, net jei tai ir yra visiška nesąmonė, yra lengviau, nei iš esmės kalbėtis apie pasirinktos temos subtilybes.

Vienas daugiausiai šurmulio sukėlusių BK pakeitimų įvyko 2017-aisiais kriminalizavus marihuaną, arba, liaudiškai tariant, žolę. Už tai, kas Kalifornijoje, o ir arčiau – Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje (tiksliau – Katalonijoje) bei Šveicarijoje, yra legalu ir visai smagu, Lietuvoje daugybei žmonių tenka už grotų praleisti ne vienerius metus.

Austrų rašytojas Robertas Musilis – literatūroje vokiečių kalba laikomas modernizmo klasiku – ilgiau nei 20 metų rašė vieną knygą, vėliau pripažintą bene intelektualiausiu XX a. romanu. Tai 1930-1943 metais dviem tomais išleistas, tačiau taip ir neužbaigtas...

Žaliasis naujasis kursas yra skėtinis terminas, kuris apima įvairius ekonomikos pertvarkos pasiūlymus, turinčius (su)stabdyti klimato kaitą. Esminė jo idėja yra ta, kad su klimato šilimu neįmanoma tvarkytis kaip su atskira problema.

Jei šiais laikais kas lieptų Sizifui ridenti į kalną akmenį, akmuo neabejotinai būtų iš šiukšlių. Kalnas taip pat. Greičiausiai net pats Sizifas.

Mums pavyko pasiekti tikrai daug. Pirma – susitarti dėl žymiai konkretesnių ir aiškesnių etatinio apmokėjimo modelio principų, dėl konkretesnio algoritmo, dėl to, kad visoje Lietuvoje bus vienoda tvarka. Tai jau labai daug. Tik streiko metu buvo pripažinta, kad etatinio apmokėjimo modelyje yra labai daug klaidų. Liepos mėnesį, kai Seimas priėmė nutarimą,  buvo kalbama, kad viskas puiku, palauksime rugsėjo. Rudenį kalbėjo – viskas puiku, palauksime pirmųjų algų. Spalio mėnesį – viskas puiku, palauksime, kol reforma įsibėgės. Ir tik prasidėjus streikams prabilta apie tai, kad reikia rimtų taisymų. Antra – ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų pedagogams bus keliamos algos, kaip ir specialiesiems pedagogams, nes jų padėtis buvo dar blogesnė negu mokytojų.

Lietuvoje yra įstatymai prieš neapykantos nusikaltimus, kurių institucijos nenori vykdyti. Singapūre yra įstatymai, baudžiantys už homoseksualius santykius, kurių institucijos nenori vykdyti.

Leisė gyvena neįvardytos šalies priemiestyje. Kasdien ji geria kavą vietinėje kavinėje, pareigingai atlieka jogos pratimus, bėgioja ir visa tai viešina socialiniuose tinkluose. Na, ką jau, visi turbūt turime bent po kelis selfius savo feisbuko ar instagramo paskyroje, tiesa? Ir, be abejo, mums patinka patikti. Leisė surinkusi pakankamai aukštą asmens balą – 4,2 iš 5 (balais vertinami ir kiti priemiesčio gyventojai). Jei ji pasieks 4,5 – galės įsigyti norimą būstą pigiau…

Interviu su menininku ir buvusiu Nidos meno kolonijos rezidentu iš Brazilijos Pedro Hurpia

Net baigę filosofijos programas mažai ką žino apie XVII ir XVIII a. moterų filosofių pasiekimus. Tai – ne koks atsitiktinumas.

Pokalbis su Aiste Bartkiene ir Renata Bikauskaite apie ekologinį pilietiškumą, rūpesčio etiką ir jų refleksijas teorijoje bei praktikoje.

Kalėdoms galim grįžti namo. Kaip maži vaikai įbėga į motinos glėbį, taip mes visi vėl įbėgam į save, į primirštą tikėjimą stebuklais, į pažadą, kad viskas gali būti gerai, kad ratas, kad ir kas benutiktų, nepaliaus suktis, todėl kartais gali leistis jo tarsi šiltos srovės nunešamas.

Ar įmanoma parašyti dar vieną romaną apie meilę? Ką daryti, kad moteris nebebūtų meno pasaulio kita? Štai kelios strategijos užklausti mūsų pačių ir mus supančių tapatybę. Įkvėpta Gilles‘io Deleuze‘o ir išmėginta menininkų.

Nemirtingasis – štai kas blogiausiomis jam tekusiomis aplinkybėmis pasirodo esąs Žmogus, singuliarizuodamasis šioje daugiaformėje ir grobuoniškoje gyvenimo tėkmėje. Norint apmąstyti bet kokį Žmogaus aspektą, pradėti reikia būtent nuo čia.

XXI amžiuje, kai šiek tiek pasistengus, truputį investavus ir įdėjus mažumėlę kantrybės, galima sukurti visai neprastą muzikos albumą su laptopu, kyla klausimas: ar apskritai vis dar verta kalbėti apie indie muziką kaip savarankišką ir svarbų žanrą?

Indų reikalavimai gražinti Londone esančius meno kūrinus ir artefaktus lietuviui gali atrodyti perdėti. Juk mes kalbame apie žmonijos istoriją, meną ir mokslą, neapribotus vienos tautos. Bet įsivaizduokite, kad Sovietų okupacijos metais iš Lietuvos būtų masiškai išgabenti meno kūriniai. Tarkime, Aušros vartų Marija ar pan. šiandien kabotų Ermitaže. Viskas atrodytų kiek kitaip, ar ne?