Austrų rašytojas Robertas Musilis – literatūroje vokiečių kalba laikomas modernizmo klasiku – ilgiau nei 20 metų rašė vieną knygą, vėliau pripažintą bene intelektualiausiu XX a. romanu. Tai 1930-1943 metais dviem tomais išleistas, tačiau taip ir neužbaigtas...

Žaliasis naujasis kursas yra skėtinis terminas, kuris apima įvairius ekonomikos pertvarkos pasiūlymus, turinčius (su)stabdyti klimato kaitą. Esminė jo idėja yra ta, kad su klimato šilimu neįmanoma tvarkytis kaip su atskira problema.

Jei šiais laikais kas lieptų Sizifui ridenti į kalną akmenį, akmuo neabejotinai būtų iš šiukšlių. Kalnas taip pat. Greičiausiai net pats Sizifas.

Mums pavyko pasiekti tikrai daug. Pirma – susitarti dėl žymiai konkretesnių ir aiškesnių etatinio apmokėjimo modelio principų, dėl konkretesnio algoritmo, dėl to, kad visoje Lietuvoje bus vienoda tvarka. Tai jau labai daug. Tik streiko metu buvo pripažinta, kad etatinio apmokėjimo modelyje yra labai daug klaidų. Liepos mėnesį, kai Seimas priėmė nutarimą,  buvo kalbama, kad viskas puiku, palauksime rugsėjo. Rudenį kalbėjo – viskas puiku, palauksime pirmųjų algų. Spalio mėnesį – viskas puiku, palauksime, kol reforma įsibėgės. Ir tik prasidėjus streikams prabilta apie tai, kad reikia rimtų taisymų. Antra – ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų pedagogams bus keliamos algos, kaip ir specialiesiems pedagogams, nes jų padėtis buvo dar blogesnė negu mokytojų.

Lietuvoje yra įstatymai prieš neapykantos nusikaltimus, kurių institucijos nenori vykdyti. Singapūre yra įstatymai, baudžiantys už homoseksualius santykius, kurių institucijos nenori vykdyti.

Leisė gyvena neįvardytos šalies priemiestyje. Kasdien ji geria kavą vietinėje kavinėje, pareigingai atlieka jogos pratimus, bėgioja ir visa tai viešina socialiniuose tinkluose. Na, ką jau, visi turbūt turime bent po kelis selfius savo feisbuko ar instagramo paskyroje, tiesa? Ir, be abejo, mums patinka patikti. Leisė surinkusi pakankamai aukštą asmens balą – 4,2 iš 5 (balais vertinami ir kiti priemiesčio gyventojai). Jei ji pasieks 4,5 – galės įsigyti norimą būstą pigiau…

Interviu su menininku ir buvusiu Nidos meno kolonijos rezidentu iš Brazilijos Pedro Hurpia

Net baigę filosofijos programas mažai ką žino apie XVII ir XVIII a. moterų filosofių pasiekimus. Tai – ne koks atsitiktinumas.

Pokalbis su Aiste Bartkiene ir Renata Bikauskaite apie ekologinį pilietiškumą, rūpesčio etiką ir jų refleksijas teorijoje bei praktikoje.

Kalėdoms galim grįžti namo. Kaip maži vaikai įbėga į motinos glėbį, taip mes visi vėl įbėgam į save, į primirštą tikėjimą stebuklais, į pažadą, kad viskas gali būti gerai, kad ratas, kad ir kas benutiktų, nepaliaus suktis, todėl kartais gali leistis jo tarsi šiltos srovės nunešamas.

Ar įmanoma parašyti dar vieną romaną apie meilę? Ką daryti, kad moteris nebebūtų meno pasaulio kita? Štai kelios strategijos užklausti mūsų pačių ir mus supančių tapatybę. Įkvėpta Gilles‘io Deleuze‘o ir išmėginta menininkų.

Nemirtingasis – štai kas blogiausiomis jam tekusiomis aplinkybėmis pasirodo esąs Žmogus, singuliarizuodamasis šioje daugiaformėje ir grobuoniškoje gyvenimo tėkmėje. Norint apmąstyti bet kokį Žmogaus aspektą, pradėti reikia būtent nuo čia.

XXI amžiuje, kai šiek tiek pasistengus, truputį investavus ir įdėjus mažumėlę kantrybės, galima sukurti visai neprastą muzikos albumą su laptopu, kyla klausimas: ar apskritai vis dar verta kalbėti apie indie muziką kaip savarankišką ir svarbų žanrą?

Indų reikalavimai gražinti Londone esančius meno kūrinus ir artefaktus lietuviui gali atrodyti perdėti. Juk mes kalbame apie žmonijos istoriją, meną ir mokslą, neapribotus vienos tautos. Bet įsivaizduokite, kad Sovietų okupacijos metais iš Lietuvos būtų masiškai išgabenti meno kūriniai. Tarkime, Aušros vartų Marija ar pan. šiandien kabotų Ermitaže. Viskas atrodytų kiek kitaip, ar ne?

Tai, kas mokykliniuose vadovėliuose vadinama „egzodo literatūra“, egzodo literatūra nėra. Nesupraskite klaidingai: ir ačiū Dievui, kad nėra!

Šiuolaikinėje mados fotografijoje vietos, tiesa, užtenka beveik visiems. Ji įsileidžia tikrus žmones lygiai taip pat, kaip įsileidžia ir mimikos raukšleles, randus, netobulus dantis ir savitus kūnus.

Kuo įprasta kaltinti žmones, išgyvenusius seksualinę prievartą?

„Devyni amatai, dešimtas badas”, – sako močiutė, kraudama lėkštėn penktą cepeliną. „Išsikelk vieną tikslą ir siek jo visom jėgom”, – antrina koučeris, sėsdamas į savo naują Teslą. O tau vis tiek patinka ir megzti, ir buhalteriją suvedinėti net tais tamsiais momentais, kai prisimeni, jog buvęs klasiokas Doncė jau perka antrą butą Perkūnkiemyje.

Perkasiau visą žemę, kad tave surasčiau.
Savo širdyje persijojau dykumą: žinojau,
kad be žmogaus daug blankesnė net
saulės šviesa.

Mūsų epochoje karaliauja drungnumas. Ir būtent todėl mes matome savotišką Didvyrio sugrįžimą, ir būtent todėl žiniasklaida mus gąsdina „populistais“, kurie neša „chaosą“. Ar Didvyris grįš ir ar jis šiais laikais turi kur grįžt?

Ar universalios klasės idėja tebėra aktuali? Koks šiandien santykis tarp darbo, kapitalo ir kuriamos vertės? Kokiais pjūviais įmanoma (tačiau gal pražūtinga) skirstyti visuomenę? Kur atsiranda tie, kurie nepatenka į jokią klasių lentynėlę?

Interaktyvi atmintis yra išskirtinis internetinių paminklų bruožas, gedėjimo internete praktiką paverčiantis kokybiškai nauju fenomenu.

Kompiuterinių žaidimų industrija bei kultūra Lietuvoje ir pasaulyje – ką apie tai galime pasakyti? Įžvalgomis šia tema dalinasi Lietuvos geimingo žurnalistikos pionierius, užkietėjęs žaidėjas Arturas Rumiancevas.

Menas ir poezija mums nepadeda gyventi:
menas ir poezija mums padeda
numirti