Sudarinėdama geriausių 2015 metų elektroninės muzikos albumų sąrašą objektyvumo nesiekiau – tai, kas svarbiausio tokioje muzikoje įvyko šiemet, puikiai parodo visiems žinomų tarptautinių portalų topai. Mano sąrašas yra subjektyvus, atspindintis asmeninį skonį.

Grojaraštis:

Albumų tvarka atsitiktinė, o sudarinėdama grojaraštį į eiliškumą atsižvelgiau, bet, žinoma, jo galima visiškai nepaisyti.

Rival Consoles, Howl

hRival Consoles pasivadinęs Ryan Lee West užaugo klausydamasis roko ir grodamas gitara. Galbūt dėl to jo kuriama elektroninė muzika yra šilta, žmogiška ir tuo labai skiriasi nuo niūrių klaidžiojimų vis dar gerai nepažintoje skaitmeninėje erdvėje, kuriuos taip pamėgo elektroninės muzikos kūrėjai. Howl įrašytas grojant analoginiais sintezatoriais, o kūrinių dinamika dažnai artima rokui ar net klasikai, todėl šis albumas galėtų sudominti ir klausytoją, kuriam artimesnė instrumentinė muzika.

 

Helena Hauff, Discreet Desires

hhHamburge užaugusi Helena Hauff domisi fizika ir matematiniais muzikos aspektais. Universitete ji studijavo šias sritis apimančią sisteminę muzikologiją, tačiau mokslus metė, nes nenori siekti visuomenei priimtinų standartų, o groti klubuose tiesiog smagiau. Albumas Discreet Desires – intelektualios maištautojos debiutas, išėjimas iš underground scenos. Helena Hauff kuria techno, kuriame ryški industrial, electro ir EBM įtaka. Kompozicijos šiurkščios, struktūruotos, tačiau albumas dėl to netampa  monotoniškas – po kūrinių „L’Homme Mort“ ir „Funeral Morality“, kurių pavadinimai puikiai atspindi nuotaiką, suskamba kompiuterinių žaidimų melodijas primenantis „Piece of Pleasure“. Patiks, jei mėgstate Kraftwerk.

 

Tyondai Braxton, Hive1

hhhIndie roko grupę Battles palikęs Tyondai Braxton kuria avangardą, kurio būtų galima klausytis tiek akademinės, tiek eksperimentinės elektroninės muzikos koncertuose. Albumas Hive1 parodo, kad šios iš pažiūros skirtingos sritys dažnai yra visai greta arba net persipina. „Amlochley“ prasideda sintezatoriaus čirpesiais, prie kurių vėliau prisijungia mušamųjų groove, palengva išsivystantis į ritmą, pagal kurį netgi būtų galima šokti klube. Albume dera išraiškingi ritmai, būdingi XX amžiaus akademinės muzikos kompozitoriams, minimalizmas ir šiuolaikinės klubinės muzikos elementai.

 

Lakker, Tundra

a

Albume Tundra techno ritmai persipina su sakralinei muzikai būdingu vokalu ir sukuria labai ypatingą atmosferą, vienu metu tamsią ir skaidrią. Lakker yra minėję, kad jų kūrybai įtaką padarė Arvo Pärt ir grigališkieji choralai, o šiame albume girdimi Japonijos tuneliuose įrašyti garsai, bažnyčių varpai Vokietijoje, inuitų gerklinis dainavimas ir moterų choras iš Airijos (Lakker yra dubliniečiai). Tai – labai konceptualus albumas, peržengiantis klubinės muzikos ribas ir pasižymintis techno paprastai nebūdingu rafinuotu, klasikiniu skambesiu. Jei iš šio sąrašo man reikėtų pasirinkti tik vieną mėgstamiausią albumą, tai būtų Tundra.

 

Blanck Mass, Dumb Flesh

aaAlbumo pavadinimas puikiai siejasi su jo koncepcija – Dumb Flesh orientuotas į tai, kas yra kūniška ir užčiuopiama. Blanck Mass (Benjamin John Power) pasakoja, kad susižeidęs kelias savaites negalėjo vaikščioti. Jis stebėjosi, kodėl tiek daug laiko praleidžiame prie kompiuterių, užuot judėję, šėlioję, šventę savo kūniškumą, leidę sau pabūti tiesiog dumb flesh. Klausydamiesi Blanck Mass albumo tai patirti galėsite ir neišjungę kompiuterio – kiek pamišėlišką nuotaiką perteikia nenuslūgstantis rokeriškas drive’as, industrial elementai ir vokalas – iškraipytos, padrikos ir bereikšmės frazės, šūksniai, o protarpiais ir aimanos (jei nenorite, kad kaimynai pamanytų, jog įsijungėte pornografiją, kūrinio „Lung“ klausykitės užsidėję ausines).

 

Alva Noto, Xerrox, Vol. 3

aaaAlbumuose Xerrox, Vol. 1, Vol. 2 ir Vol. 3 Alva Noto, naudodamasis paties sukurta „Xerrox“ programine įranga, transformuoja įvairius jau esančius garsus (reklamų, garso takelių fragmentus ir panašiai) į visiškai naujas kompozicijas. Alvas Noto pasakoja, kad albumas įkvėptas vaikystėje matytų filmų, tarp jų A. Tarkovskio Solario ir La Isla Misteriosa y el Capitán Nemo pagal J. Verne‘o romaną „Paslaptinga sala“. Xerrox Vol. 3 švelnių, subtilių melodijų fone skamba ambientiniai drone’ai, albumas nuosaikiai nostalgiškas, emocionalus. Kaip tik tokios – ne atviros, o tarytum užuominomis išreikštos – emocijos ir paliečia stipriausiai.

 

Lewis Fautzi, Space Exploration

gKosmoso tyrinėjimai – elektroninės muzikos kūrėjams artima, dažnai pasikartojanti tema. Elektroninės muzikos kūrybos procesas neišvengiamai susijęs su nuolat tobulinamomis technologijomis, kuriomis žavėjosi jau praėjusio šimtmečio kompozitoriai. Būtent dėl technologijų turime galimybę ne tik kurti elektroninę muziką, bet ir stebėti iki šiol visiškai nepažintas, mistifikuotas kosmoso erdves. Kadangi kosmoso tema tokia dažna, susiformavo nemažai klišių, kurios kūrinio skambesį padaro „kosminiu“. Mokslinės fantastikos įkvėptame ambient techno albume Space Exploration, regis, jų specialiai nevengiama – Lewis Fautzi kuriama muzika kinematografiška, šalta. Nepaisant to, ji skamba naujai ir įtraukia, o kūrėjas geba išlikti savitas.

 

Matrixxman, Homesick

ggJeigu mėgstate šaltą, įtampos kupiną devyniasdešimtųjų pradžios minimal techno, šis albumas yra jums. Charles McCloud Duff pseudonimas „Matrixxman“ asocijuojasi su „Plastikman“ (Richie Hawtin). Sąsajų su Detroit techno yra ir daugiau – kūrinio „Packard Plant“ pavadinimas pasiskolintas iš jau nebeveikiančios Detroito automobilių gamyklos. Be to, kaip ir XX a. pabaigos techno kūrėjus, Charles McCloud Duff įkvėpė mokslinė fantastika ir technologijos. Albume nėra akustinių instrumentų, vokalų ar tiesiog šilto skambesio – to, kas kūriniams galėtų suteikti bent truputį žmogiškumo, tačiau jo nei truputį nepasigedau.

 

The Chemical Brothers, Born in the Echoes

gggPo penkerių metų pertraukos naują albumą išleidę legendiniai devyniasdešimtųjų kūrėjai The Chemical Brothers parodė, kad keičiantis šiuolaikinės muzikos scenai jie sugeba išlikti aktualūs. Nors kritikų albumas vertinamas gana santūriai (jis įprastas ir nuspėjamas), kūriniai vis tiek veža – Lietuvos klausytojai tuo galėjo įsitikinti birželio 13-ąją per koncertą „Siemens“ arenoje. Šokančių klausytojų pilni stadionai išpopuliarėjus EDM muzikai nieko nebestebina, tačiau EDM dažnai kuriamas pagal tą patį šabloną, o The Chemical Brothers taikosi užgriebti plačiau. Savo kūryboje jie palieka daug ankstesnių dešimtmečių skambesio elementų – 8-ojo dešimtmečio gitarų, 9-ojo sintezatorių, nevengdami net psichodelinės popmuzikos įtakos. Albume dainuoja Cate Le Bon, Ali Love, Q–Tip, St Vincentir Beck.

 

AFX / Aphex Twin, Orphaned Deejay Selek: 2006–2008

fEP pavadinimas parodo turinį – Orphaned Deejay Selek: 2006–2008 iškart prasideda 144 BPM kūriniu ir sukelia norą šokti čia ir dabar (arba, dar geriau, staiga stebuklingu būdu atsidurti klube, kuriame grotų pats Aphex Twin). Kitaip nei pernai pasirodžiusiame albume Syro, kurio skambesys labiau apgalvotas ir subtilesnis, Orphaned Deejay Selek: 2006–2008 eksperimentavimui dėmesio skiriama nedaug – tai muzika, skirta šokti. Sprendžiant iš pavadinimo būtų galima manyti, kad girdime 2006–2008 m. kompozicijas, tačiau tai tiesiogiai nepasakoma, o EP skambesys primena devyniasdešimtųjų pradžią.