„Nematomi dideli dalykai“ – fikcinių strategijų tyrimas atveriant tai, kas nepastebima
Interviu su menininku ir buvusiu Nidos meno kolonijos rezidentu iš Brazilijos Pedro Hurpia
Šeši neįmanomi dalykai iki Kalėdų
Kalėdoms galim grįžti namo. Kaip maži vaikai įbėga į motinos glėbį, taip mes visi vėl įbėgam į save, į primirštą tikėjimą stebuklais, į pažadą, kad viskas gali būti gerai, kad ratas, kad ir kas benutiktų, nepaliaus suktis, todėl kartais gali leistis jo tarsi šiltos srovės nunešamas.
7 meno strategijos kaip tapti Kitu
Ar įmanoma parašyti dar vieną romaną apie meilę? Ką daryti, kad moteris nebebūtų meno pasaulio kita? Štai kelios strategijos užklausti mūsų pačių ir mus supančių tapatybę. Įkvėpta Gilles‘io Deleuze‘o ir išmėginta menininkų.
Niekas nenorėjo būti indie?
XXI amžiuje, kai šiek tiek pasistengus, truputį investavus ir įdėjus mažumėlę kantrybės, galima sukurti visai neprastą muzikos albumą su laptopu, kyla klausimas: ar apskritai vis dar verta kalbėti apie indie muziką kaip savarankišką ir svarbų žanrą?
Trumpai apie mados fotografiją ir europietiškus veidus už kadro
Šiuolaikinėje mados fotografijoje vietos, tiesa, užtenka beveik visiems. Ji įsileidžia tikrus žmones lygiai taip pat, kaip įsileidžia ir mimikos raukšleles, randus, netobulus dantis ir savitus kūnus.
Devyni amatai, o dešimtas visai ne badas
„Devyni amatai, dešimtas badas”, – sako močiutė, kraudama lėkštėn penktą cepeliną. „Išsikelk vieną tikslą ir siek jo visom jėgom”, – antrina koučeris, sėsdamas į savo naują Teslą. O tau vis tiek patinka ir megzti, ir buhalteriją suvedinėti net tais tamsiais momentais, kai prisimeni, jog buvęs klasiokas Doncė jau perka antrą butą Perkūnkiemyje.
Poezija nuo Viduržemio jūros krantų
Perkasiau visą žemę, kad tave surasčiau.
Savo širdyje persijojau dykumą: žinojau,
kad be žmogaus daug blankesnė net
saulės šviesa.
Asmeniniai kibernetiniai vaiduokliai
Interaktyvi atmintis yra išskirtinis internetinių paminklų bruožas, gedėjimo internete praktiką paverčiantis kokybiškai nauju fenomenu.
Poezijos, karo, meilės ir mirties vienišumas
Menas ir poezija mums nepadeda gyventi:
menas ir poezija mums padeda
numirti
Ar egzistuoja intelektinė nuosavybė?
Neabejoju, kad šiuo metu nemažai skaitytojų šį tekstą skaito nelegaliai įdiegtoje operacinėje sistemoje „Windows“. Daugelis nedvejodami sutiktų, kad vagystė yra blogis, bet patys vagia kone kasdien. Šie pavyzdžiai aiškiai parodo, kokia ypatinga ir problemiška yra sritis, kurią esame pratę vadinti intelektualine nuosavybe.
Ką pirktų leidyklų atstovai, jei galėtų įsigyti tik vieną knygą
Tiesiogiai iš Knygų mugės: leidėjai rekomenduoja TĄ VIENINTELĘ knygą.
Kaip raudonasis bulius užkariauja Vokietijos futbolą
„Grąžinkite mums nekenčiamiausias Vokietijos futbolo komandos titulą“, – skelbė fanų plakatas per vieno iš pirmųjų Bundeslygos turų rungtynes, kuriose susitiko „Hoffenheim“ ir „RB Leipzig“ klubai.
Geldelė nelaimingam socialiniam kūneliui
Politologė Ekaterina Schulmann dalijasi mintimis apie už legendinio Sovietų Sąjungos bendruomeniškumo slypėjusią gudrią politiką, kuri ardė bet kokius socialinius ryšius, bei apie komunalinio buto virtuvės ir „laukinių 90-ųjų“ bendrumus.
Šventiniai Geležinės Lapės Faktai
Jei jis nesiūlo kartu sutikti Naujų metų, gali būti, kad tiek ilgai neketina su tavimi draugauti.
Magnitagorskas: tragiška socialistų miesto istorija
1931 Ibrahimas Ahmetzianovas atvyko į Magnitogorską krovininiame vagone su savo žmona ir aštuoniais vaikais. Miesto vaizdas buvo mažų mažiausiai nykus. Vidury vėjuotos ir šaltos stepės prie grėsmingo „Magnetinio kalno“, sudaryto daugiausia iš geležies rūdos, dėl kurios kiekio šalia net neveikdavo kompasai, o paties kalno vengdavo paukščiai, glaudėsi apšepusios palapinės ir barakai.
Prusto paviliota: kaip žaisti estetinį meilės žaidimą be prarasto laiko?
Atrodo, viskas taip saldu, banalu ir aišku. Stop! Štai čia ir prasideda visa prustiškos meilės koncepcijos magija ir… painiava.
Vasariniai eilėraščiai
Popietė rausvai violetinė, pilna tylos, / tylesnė už paskutinės musės zvimbimą židiny. /Taip ir trumpi eilėraščiai: taškas dar prieš pabaigą.
10 lietuvių prozos tekstų, kuriuos tikrai verta perskaityti
Šiuos tekstus verta skaityti ne todėl, kad „mokytoja liepė“ arba nes „perskaitęs būsiu geresnis lietuvis“ arba „reikia perskaityt, nes visi išsilavinę žmonės turi šitą perskaityt“, o todėl, kad įdomu.
Poezijos fragmentai
Medis, skulptūra, sodas, senutė –
permąstyk žodžių trukmę, išeik
už laiko, už eilėraščio vartų.
Parmenido Poemos Fragmentai
Ramunės Markevičiūtės iš senovės graikų kalbos verstas mįslingiausias Parmenido fragmentas – kelionė pas deivę. Įraše girdėti graikiškas tekstas, skaitomas hegzametru.
Popierinis kelias namo: 10 knygų tiems, kurie jaučiasi (ne)lengvai paklydę
Negaliu pasakyti, kad tai knygos nepritapėliams; veikiau skiriu sąrašą tiems, kurie jaučia nenugalimą neatitikimą tarp savo vidinio pasaulio ir to, kuriame gyvena, ir be galo ilgisi laikų, kurių nepatyrė, bei vietų, kurių egzistavimu nuoširdžiai abejoja.
Mada ir lyčių fenomenas
Tiesa, kad moterys visada mėgo skolintis vyriškus drabužius. Gali būti, iš dalies dėl to, kad jos visuomet save apibrėždavo vyrų sukurtais terminais, ir, apranga imituodamos jų išvaizdą, galėjo bent kiek priartėti prie to, ką turėjo jie.
Apie keliones, Berlyną, geografiją ir festivalius I
Pabandykime, prašau, apie visa tai pasikalbėti. Pasakojime atsiras tikras pirmu asmeniu kalbantis menotyrininkas su šiokiu tokiu stažu, besidomintis ne tik Berlynu, bet ir medijomis bei muzika. Ir jūs tai pajusite.
Apie keliones, Berlyną, geografiją ir festivalius II
Transmediale visada atverdavo diskusijų lauką alternatyviems požiūriams, kvestionuodavo akivaizdžias apgaules, keldavo aštrius klausimus ir radikaliai atvirai išsakydavo kritinį požiūrį į negatyvias tendencijas.
Pirmoji pavasario savaitė
Praėjus pirmajai „Kino pavasario“ savaitei siūlome atgarsius iš festivalio ir rekomendacijas likusiam laikui.
Kodėl švenčiame Velykas?
Mes, lietuviai, Velykas vadiname slavišku skoliniu, kuris reiškia „Didžioji Diena“ (pvz. ukr. Velikden). Tačiau Šventajame Rašte krikščionių Velykos, kaip ir žydų, vadinamos Pascha (Pesach) – Perėjimo švente. Rytų krikščionių velykinėje liturgijoje ši diena vadinama „Paschų Pascha, Šabų Šabu“.
12 knygų, be kurių joks tu ne hipsteris
Arba LLTI literatūrologų išrinktas Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas.
Juan Gelman eilės iš Argentinos
Juano Gelmano kūryboje vyrauja kelios esminės tematinės linijos – viena vertus, daug meilės poezijos, kurią autorius pradeda rašyti jau aštuonerių, taip pat daug dėmesio skiriama skaudžiai netekties temai. Eilėraščiai „Nosinės“, „Lietus“ ir „Vaikai“ priklauso rinkiniui Eso (liet. Tai), parašytam Paryžiuje 1983–1984 m. Eilėraščiai „Literatūros“, „Tetos Fransiskos spurgos“ ir „Posakiai“ išspausdinti rinkinyje Los poemas de Julio Greco (liet. Chulijaus Greko eilėraščiai), 1987 m., poezijos knygoje, kurios tekstai tariamai parašyti išties neegzistuojančio poeto.
Apie mano Mamą ir daktarą Kevorkianą
Kai pirmą kartą rašiau apie mano mamos mirtį, dvilypius jausmus apipyliau pasididžiavimu dėl jos sprendimo. Išsivaduoti iš neužtikrintumo – ilgas procesas, bet diena iš dienos artėju link to. Mama paskutinėmis savaitėmis prasitarė, kad bijo būti užmiršta, tačiau jos atminimas gyvas iki kaulų čiulpų – ir mano, ir tėvo, brolio, artimų jos draugų.
Poezijos gimimas iš tylos: Yves Bonnefoy II
Paimi lempą ir duris atdarai,
Ką su ta šviesa veikti, lyja, brėkšta diena
Poezijos gimimas iš tylos: Gaston Bachelard
Nėra jokios tikrovės, kuri būtų pirmesnė nei literatūrinis vaizdinys. Literatūrinis vaizdinys neaprengia nuogo ir neįkalbina nebylaus vaizdinio. Vaizduotė kalba mumyse, kalba mūsų svajonės, mūsų mintys. Visas žmogaus veikimas trokšta kalbėti.
Poezijos gimimas iš tylos: Yves Bonnefoy I
Skaityti šias eiles – lyg atlikti dvasines pratybas – užuot panardinęs vaizduotės šėlsme, autorius ramiai vedasi mus į pačią tikrovės gelmę.
Vakarų politinės minties metamorfozes
P. Manent‘as primena, kad, jeigu išvis dar esama vilties Vakarų demokratijoms, tai tik prisiminus, kad visi keliai visada veda į Romą.
AMORGAS
Viena iš literatūrinių legendų, sklandančių apie „Amorgą“ – kad jį Gatsas parašė per vieną naktį. Kad ir kaip būtų, poema kritikų vienbalsiai laikoma vienu svarbiausių moderniosios graikų poezijos tekstų, tradicijos tęsėja ir laužytoja. Iš graikų kalbos vertė Elžbieta Banytė.
Jafar Panahi: žmogiškumo etnografija moderniajame Irane
Režimas gali laikinai sustabdyti vieno Irano režisieriaus besisukančią juostą, tačiau negali išjungti visų Irano kamerų.
2015: šaltas minimalizmas, intelektualus maištas ir techno ritmai
Sudarinėdama geriausių 2015 metų elektroninės muzikos albumų sąrašą objektyvumo nesiekiau – tai, kas svarbiausio tokioje muzikoje įvyko šiemet, puikiai parodo tarptautinių portalų topai. Mano sąrašas yra subjektyvus, atspindintis asmeninį skonį.
Apelsinai laiko kapsulėje
Įspūdžiai ir apžvalga po Venecijos bienalės.
Eilės
Žvilgsnis į gamtos grožio dainiaus poetinį pasaulį. Eilėraščius iš prancūzų kalbos vertė Tomas Taškauskas.
Geležinės Lapės #Faktai 4
Lietuvoje gyvena 3 milijonai policijos operatyvinės veiklos taktikos ekspertų.
Rytų europietis Bolonijoje
Visi keliai veda į Romą… Tačiau pusiaukelėje pailsus galima sustoti ir kitur, pavyzdžiui, Bolonijoje – mieste, kuris didžiuojasi seniausiu Europos universitetu ir tuo, kad vienas iš penkių miesto gyventojų yra studentas.
Aštuonkojai
Pietų vėjai tą žiemą vieną po kito nešė debesis. Tačiau kiekvieną dieną jie palikdavo ir valandų, kai dangus truputėlį prasigiedrydavo. Tai nutikdavo saulei leidžiantis. Ir tada saulė įgaudavo aukso atspalvį ir kaip šviesus medus liedavosi į mažą uostą ant lėtai besisupančių laivelių, ant apverstų valčių, ant patiestų ir išdžiaustytų žvejų tinklų, į lengvai alsuojančią jūrą, ant žmonių, nežinia, kodėl besiblaškančių pirmyn ir atgal. Naktį oras vėl pabjursiąs.
V. Bartulis: Muzikos kūriniai – tik prisilietimai prie begalybės
„Kalbant apie begalybę kūrinyje, tai – tik prisilietimai, begalybės pajautos, suvokiant, kad laiko ir erdvės begalybė ir yra BEGALYBĖ. Vis dėlto nemanau, kad bet koks kūrinys yra „baigtinis“.
Gyvenimo Chiantyje spalvos
Kažkada leptelėjau, kad būtų nuostabu pagyventi Chianti regiono kalvose tarp Florencijos ir Sienos, toli nuo miesto triukšmo ir skubos. Ir štai – vos rudeniui atėjus, į dėžes sukroviau daiktus (kartu prisiekiau ir daugiau niekada nieko nepirkti), supakavau kilogramus knygų ir žurnalų ir keliems mėnesiams išsikrausčiau į Chianti.
Šis tas iš naujosios graikų poezijos
Dažnai kartojama Martinui Heideggeriui priskiriama mintis, kad vokiečių ir senovės graikų kalbos yra tinkamiausios filosofuoti. Su lengva šypsena pridedu: tinkamiausios poezijai rašyti atrodo esančios prancūzų ir naujoji graikų.
Geležinės Lapės #Faktai 3
Nėra normalu, jei mikrobangų krosnelė pasako jums užmušti savo bosą ar šiaip kolegą.
Minties šturmas ad hoc: klasikai kalbina teatro kritikus
Ar teatro istorija yra istoriška? Klasikai kalbina kritikus – nedidelis tête-à-tête, mėginant aptarti šiuolaikinę teatro situaciją Lietuvoje. Apie publikos suverenitetą, „ketvirtąją sieną“, technologijų galią, mirtį teatre ir kiną. Dalyvauja teatrologai Vaidas Jauniškis ir Rasa Vasinauskaitė.
Istorijos darymas
Šių metų Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) programoje svečiuojasi čekų filmas „Gotlandas‟. Juostoje penki jaunieji Čekijos kino kūrėjai ekranizavo Mariuszo Szczygieło knygą „Gotlandas: beveik tikros istorijos iš vienos Čekoslovakijos dalies‟. Nusprendėme pakalbinti patį autorių. Tekstas – gimęs iš pokalbio su knygos autoriumi apie jo knygą ir kiek kitokią istorijos pasakojimo ir rašymo praktiką.
Purvinasis realizmas ir nulinis ideologijos laipsnis
Gulago ir Aušvico kritikai pastebi, kad egzistuoja tam tikros menkinimo, niekšybės, kankinimo procedūros, dėl kurių ne teoriškai, o praktiškai pašalinamas bet koks subjektyvumas, bet kokia ideologinė interpeliacija. Tada kalinio šneka nebesutampa su jokiu tikėjimu, pasirinkimai nebėra subordinuoti jokioms vertybėms. Tačiau kaip visa tai galima perteikti meniniu būdu?
Lietuvių muzikos Kardashian
Klausydamiesi Gedimino Gelgoto simfonijos, iškart suprasite, kokia ji ypatinga ir šiuolaikiška – jums tai iškart praneš ir dar daug kartų primins, kad nei kiek nesuabejotumėte. Contemporary, out of perception! Polyphonic, homophonic, extracultural! – vis kartojama atliekant simfoniją. O kas gali būti labiau contemporary, jei ne klubinis beatas?
Kadrai, džiazas ir vanduo
Džiazas veikia kaip laiko mašina į laiką, kurio nebuvo. Į įvaizdį San Francisko, kuriame viskas buvo tobula, ir Naujojo Orleano, kuriame viskas buvo chaotiškai jauku. Bet nebuvo. Šiaip jau mano gyvenime nei San Francisko, nei Naujojo Orleano nebuvo apskritai. Jiedu man tiek pat fikciniai, kaip Narnija ir Septynios „Sostų karų“ karalystės.
Geležinės Lapės #Faktai 2
Naujas mėnuo, naujas Geležinės Lapės faktų rinkinys. Nes edukuotis sveika!
Apie lietuviškąją Romos ir romėnų kilmės teoriją
Istorinė analizė remiantis naujausiais sarmatologijos pasiekimais: apie tai, kaip lietuviai Romą įkūrė.
Saugantys pėdsakai
Mano senelio miręs kūnas nelabai panašus į jo gyvenamąjį. Tik šen bei ten liko pėdsakai – jo bruožai, plaukai. Tuo baisiau – mirtis gali nusinešti ir pėdsakus. Mes galime pamiršti.
Hölderlinas ir poezijos esmė
Tačiau ar poezijos apie poetą kūrimas nėra klaidžios savistabos, o kartu – pasaulio pilnatvės stygiaus pripažinimo ženklas? Kurti poeziją apie poetą – ar tai nėra kažkas bejėgiškai perdėta, kažkas vėlyva ir kažko pabaiga?
Geležinės Lapės #Faktai
Faktas: Nuo šiol kiekvieną mėnesį faktų klausimais mus edukuos Geležinė Lapė. Pirmasis rinkinys jau čia!
Koks tikslas rašyti?
Kiek namų turi sudegti, nusikaltimų ar savižudybių įvykti, kad rašantysis nebesiimtų apie tai rašyti?
Europa kaip žaidimas
Kas apskritai vyksta Europoje? Pirmiausia, sakykime, kad pasaulio politikos arena – tai erdvė, kurioje žaidžiamas paslaptingas ir inertiškas žaidimas. Jis ypatingas tuo, kad yra begalinis – nesibaigs tol, kol bus žaidžiančiųjų. O žaidžiančiųjų šiuo metu netrūksta.
Mes esam tuščiaviduriai jaučiai
Jei Ibsenas buvo teisus, tai mes pati didžiausia tauta: tūkstančiai mažų jautelių kenčia savo mažutes kančias, tampydamiesi sunkius metafizinius krovininius. Ką tempia, patys nežino ir vis klausia Dievo – už ką už ką..?
Apie Viduržemio jūrą
Dar neatsakiau sau į klausimą, ar patys graikai kalti, kad taip lengvai leido, beveik prašė, kad turtingi verslininkai naikintų jų paveldą, ant jo likučių kurdami tarptautinę komerciją. Kartais norisi atsakyti, kad „taip“, o kartais – „ne“. Juk Partenone ar bet kuriuose kituose Antikos griuvėsiuose niekas dar nesumąstė įrengti rūbų parduotuvės.
Nemušk Tinderio
Kasdien viliesi, kad atsikėlęs ryte jau nebegalėsi mąstyti, jau nebeprisiminsi, kaip tai daroma. Lėta lobotomija, atliekama tik valios pastangomis.
Laiškas
Mylėti kitą žmogų ir būti vedamam reikšmingos vizijos, formuojančios mūsų užduotis, yra du esminiai įvykiai, kuriuos gali patirti žmogus. Jie padaro mus dieviškus.
Kaip mane surado pasiuntinys iš Sirijaus
„Tokia muzika yra sudėtinga, todėl jūs jos greičiausiai nesuprasit, bet pagal programą turime pasiklausyti“, pasakė mokytoja. Sudėtinga? Aš kažko nesuprasiu? Dar pažiūrėsim!
Apie nepatogumą būti gimusiam
Būti gyvam – staiga mane pribloškia šio pasakymo keistumas, tarsi jis niekam nebūtų taikomas.