Manau, kad moteriška literatūra neturėtų būti išskiriama kaip žanras, kaip detektyvai ar siaubo literatūra, dabar „moteriškos“ literatūros etiketė priklijuojama pagal romano temas. Mano manymu, moteriška turėtumėme vadinti literatūrą, kuri tiesiog yra parašyta moterų
Mums pavyko pasiekti tikrai daug. Pirma – susitarti dėl žymiai konkretesnių ir aiškesnių etatinio apmokėjimo modelio principų, dėl konkretesnio algoritmo, dėl to, kad visoje Lietuvoje bus vienoda tvarka. Tai jau labai daug. Tik streiko metu buvo pripažinta, kad etatinio apmokėjimo modelyje yra labai daug klaidų. Liepos mėnesį, kai Seimas priėmė nutarimą, buvo kalbama, kad viskas puiku, palauksime rugsėjo. Rudenį kalbėjo – viskas puiku, palauksime pirmųjų algų. Spalio mėnesį – viskas puiku, palauksime, kol reforma įsibėgės. Ir tik prasidėjus streikams prabilta apie tai, kad reikia rimtų taisymų. Antra – ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų pedagogams bus keliamos algos, kaip ir specialiesiems pedagogams, nes jų padėtis buvo dar blogesnė negu mokytojų.
Pokalbis su Aiste Bartkiene ir Renata Bikauskaite apie ekologinį pilietiškumą, rūpesčio etiką ir jų refleksijas teorijoje bei praktikoje.
Ar universalios klasės idėja tebėra aktuali? Koks šiandien santykis tarp darbo, kapitalo ir kuriamos vertės? Kokiais pjūviais įmanoma (tačiau gal pražūtinga) skirstyti visuomenę? Kur atsiranda tie, kurie nepatenka į jokią klasių lentynėlę?
Tiesiogiai iš Knygų mugės: leidėjai rekomenduoja TĄ VIENINTELĘ knygą.
