Daug legendų ir mitų buvo sukurta apie inkviziciją ir eretikų gaudymą Bažnyčioje, ypač po to, kai protestantai susipyko su Katalikų Bažnyčia ir pirmą kartą istorijoje suprato, kad neseniai sukurtas naujas išradimas – spauda – puikiai tinka viešajai nuomonei formuoti ir masėms kontroliuoti.
Mes, lietuviai, Velykas vadiname slavišku skoliniu, kuris reiškia „Didžioji Diena“ (pvz. ukr. Velikden). Tačiau Šventajame Rašte krikščionių Velykos, kaip ir žydų, vadinamos Pascha (Pesach) – Perėjimo švente. Rytų krikščionių velykinėje liturgijoje ši diena vadinama „Paschų Pascha, Šabų Šabu“.
Origenas, krikščionių senovės autorius, liudija, kad krikščionys nešvęsdavo savo gimtadienių. Neturėjo jie papročio ir švęsti Kristaus gimimo dienos. Tačiau šiandien Kalėdos yra viena didžiausių švenčių Vakarų kultūroje, kurią švenčia net ir netikintys. Kaip atsirado ši šventė?
Viename pasaulio gale penkiasdešimtyje valstijų įteisinamos vienalytės santuokos, kitame – atkuriamas kalifatas. Šiuos du įvykius galima būtų laikyti visiškai nesusijusiais, jeigu Islamo valstybės teroristų gretos nebūtų sudarytos iš Vakarų civilizacijos atstovų.
Apie Konstantiną Ostrogiškį, Lietuvą, Ukrainą ir ortodoksų tikėjimą Gintaras Sungaila kalbasi su ukrainiečių skulptoriumi Piotru Pirogovu – Konstantino Ostrogiškio skulptūros, kuri rudenį turėtų būti atidengta Vilniuje, autoriumi.
