Keli tolimi ir artimi atvejai, kurie simptomiškai aprašo mūsų socialinį-politinį procesą: pasipriešinimas skalūnų dujų projektams Lietuvoje, „Naisių vasaros“ – LVŽS – pergalė rinkimuose, emancipacinis kairiųjų žlugimas ir naujos konservatyviosios reformos. Tačiau pradėsiu nuo palyginimo.
Dėvėto laiko sąmonė, susidūrusi su politiniais iššūkiais, nebando kurti nei naujų santykių, nei naujų įstatymų, o remontuoja esamus arba perkelia sau svetimus, imituoja „premjeras“.
Apie alchemijos vardo reikšmę be didesnių diskusijų (kurių šiaip jau reikėtų) pateiksiu tik vieną versiją. Alchemijos vardas į Europos gūdžiuosius viduramžius atkeliavo iš civilizaciniais pasiekimais švytėjusių arabų kraštų. Lotyniškoji alchymia buvo nekritiška arabiško vardo kopija: al kimiya, kuris yra sudarytas iš žymimojo artikelio al ir daiktavardžio kimiya, reiškusio ir žemę, ir transmutacijas.
Gulago ir Aušvico kritikai pastebi, kad egzistuoja tam tikros menkinimo, niekšybės, kankinimo procedūros, dėl kurių ne teoriškai, o praktiškai pašalinamas bet koks subjektyvumas, bet kokia ideologinė interpeliacija. Tada kalinio šneka nebesutampa su jokiu tikėjimu, pasirinkimai nebėra subordinuoti jokioms vertybėms. Tačiau kaip visa tai galima perteikti meniniu būdu?
