Kalėdoms galim grįžti namo. Kaip maži vaikai įbėga į motinos glėbį, taip mes visi vėl įbėgam į save, į primirštą tikėjimą stebuklais, į pažadą, kad viskas gali būti gerai, kad ratas, kad ir kas benutiktų, nepaliaus suktis, todėl kartais gali leistis jo tarsi šiltos srovės nunešamas.
XXI amžiuje, kai šiek tiek pasistengus, truputį investavus ir įdėjus mažumėlę kantrybės, galima sukurti visai neprastą muzikos albumą su laptopu, kyla klausimas: ar apskritai vis dar verta kalbėti apie indie muziką kaip savarankišką ir svarbų žanrą?
Šiuolaikinėje mados fotografijoje vietos, tiesa, užtenka beveik visiems. Ji įsileidžia tikrus žmones lygiai taip pat, kaip įsileidžia ir mimikos raukšleles, randus, netobulus dantis ir savitus kūnus.
„Devyni amatai, dešimtas badas”, – sako močiutė, kraudama lėkštėn penktą cepeliną. „Išsikelk vieną tikslą ir siek jo visom jėgom”, – antrina koučeris, sėsdamas į savo naują Teslą. O tau vis tiek patinka ir megzti, ir buhalteriją suvedinėti net tais tamsiais momentais, kai prisimeni, jog buvęs klasiokas Doncė jau perka antrą butą Perkūnkiemyje.
Negaliu pasakyti, kad tai knygos nepritapėliams; veikiau skiriu sąrašą tiems, kurie jaučia nenugalimą neatitikimą tarp savo vidinio pasaulio ir to, kuriame gyvena, ir be galo ilgisi laikų, kurių nepatyrė, bei vietų, kurių egzistavimu nuoširdžiai abejoja.