Heroizmas „žmogiškosios masės“ laikais
Mūsų epochoje karaliauja drungnumas. Ir būtent todėl mes matome savotišką Didvyrio sugrįžimą, ir būtent todėl žiniasklaida mus gąsdina „populistais“, kurie neša „chaosą“. Ar Didvyris grįš ir ar jis šiais laikais turi kur grįžt?
Filosofas Jean-Luc Marion: tądien, kai kompiuteris mane ko nors išmokys, pakalbėsime vėl
Pokalbis su prancūzų mąstytoju apie filosofijos ir teologijos santykį, religijos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje ir žmogaus prigimties likimą technikos akivaizdoje
Pokalbis su filosofu François Jullien: atstumas kaip galimybė mąstyti
Filosofas sinologas François Jullien: Primesti kultūrai tapatybės mąstymą reiškia uždaryti ją į muziejų ir taip ją nužudyti.
Ar sąvokos „ortodoksija“ ir „erezija“ tebeturi prasmę?
Daug legendų ir mitų buvo sukurta apie inkviziciją ir eretikų gaudymą Bažnyčioje, ypač po to, kai protestantai susipyko su Katalikų Bažnyčia ir pirmą kartą istorijoje suprato, kad neseniai sukurtas naujas išradimas – spauda – puikiai tinka viešajai nuomonei formuoti ir masėms kontroliuoti.
Kosminių bangų fonas ir platesnė panorama
Interviu su Nobelio premijos laureatu Johnu C. Matheriu.
Ateities infrastruktūros
Lietuvoje turime išplėtoti naują konceptualų aparatą ir vaizdinę kalbą, leidžiančią aprašyti į ateitį nukreiptą infrastruktūros veiklą. Tai sunki, bet būtina užduotis, kurios keletą galimų aspektų šioje esė ir aptarsiu.
Istorija ir politika: pamiršti negalima prisiminti?
Tai, kas ir kaip atsimenama (arba pamirštama), ne tik keičia mūsų savivoką, bet kartu paskatina mus veikti politiškai arba priešingai – prisideda prie apolitiškumo ir politinės apatijos.
Hey Siri, kodėl nebesikalbame?
Kol kas „OK Google“ arba „Hey Siri“ tariame gana pašaipiai ir kalbamės su mūsų naujaisiais pašnekovais tarsi su vaikais. Bet ar ilgai?
Iš dabarties į praeitį, arba Butler ir Žižeko retroaktyvumo filosofija
XX a. atskleidė, jog subjektyvios (ir kolektyvinės) fantazijos, mitai ir prasta jų interpretacija gali nusiaubti ištisas šalis, o žlugus didžiosioms ideologijoms palikti net labai realias aukas bei griuvėsius.
Ateitis, apie kurią kalbėjo tavo proseneliai, yra dabar
Evoliucijos teorija ir technologijų kaita radikaliai pakeitė mūsų požiūrį į save: žmogus virto ir duomenų rinkiniu, ir tolimu beždžionžmogio giminaičiu, ir tašku, kuriame puolęs angelas susitinka kylančią beždžionę.
Judith Butler. Moterys kaip feminizmo subjektas
Judith Butler knyga Vargas dėl lyties šiuo metu verčiama į lietuvių kalbą (bus išleista 2016 m., leid. „Kitos knygos“). Publikuojame pirmąjį knygos skyrelį.
Posthumanistinė būklė
Posthumanistinėje būklėje kvestionuojama pati perskyra tarp žmogiškosios ir nežmogiškosios plotmių: antropocentrizmas keičiamas biocentrizmu, kitaip tariant, siekiama apsvarstyti pačią gyvybę, kuri nebūtinai yra tik žmogiška.
Alchemija – uždraustas karališkasis menas
Apie alchemijos vardo reikšmę be didesnių diskusijų (kurių šiaip jau reikėtų) pateiksiu tik vieną versiją. Alchemijos vardas į Europos gūdžiuosius viduramžius atkeliavo iš civilizaciniais pasiekimais švytėjusių arabų kraštų. Lotyniškoji alchymia buvo nekritiška arabiško vardo kopija: al kimiya, kuris yra sudarytas iš žymimojo artikelio al ir daiktavardžio kimiya, reiškusio ir žemę, ir transmutacijas.
Niekas nenorėjo gimti
Mėgstame apie žmogų galvoti kaip apie racionalumo viršūnę, kai išties dažnai nesugebame atlikti net būtinų racionalių sprendimų ar empatijos reikalaujančių veiksmų. Nėra pagrindo galvoti, kad mūsų vaikai bus kitokie.
Jūs esate kirmgraužoje
Žmonės ima pastebėti milžiniškus objektus, kurie, regis, įsikūrę daug aukštesnėse dimensijose nei mūsiškė. Tokius objektus kaip klimatas ar biosfera. Toks matymo būdas vadinamas ekologiniu sąmoningumu. Tai toli gražu nėra patogu. Į žmogų orientuotas pasaulis draskomas iš vidaus. Mes pradedame suvokti, kad esame milžiniškų objektų viduje.
Apie Kalėdų prasmę
Origenas, krikščionių senovės autorius, liudija, kad krikščionys nešvęsdavo savo gimtadienių. Neturėjo jie papročio ir švęsti Kristaus gimimo dienos. Tačiau šiandien Kalėdos yra viena didžiausių švenčių Vakarų kultūroje, kurią švenčia net ir netikintys. Kaip atsirado ši šventė?
Siurrealus šiuolaikinės Rusijos autoritarizmas
„Maskva gali atrodyti kaip oligarchija ryte, demokratija per pietus, monarchija vakare ir totalitarizmas prieš miegą.‟
Kino salė kino salėje
[…] filmų apie kino žiūrėjimą, ekrano patyrimą sovietiniame kine labai mažai. Tokie filmai neišvengiamai rodo tai, ką standartinis pasakojamasis kinas slepia: distanciją tarp asmens, jo(s) akies, sąmonės ir ekrano, kurią realistinis kinas naikina.
Sovietizmas kaip politinė deklaracija
2015 metų gegužės 9-oji. Baltarusijos sostinėje Minske vyksta II pasaulinio karo pabaigos 70-ųjų metinių minėjimas. Kaip įprasta iškilmingai pražygiuojančius kareivius saliutuoja šalies prezidentas ir tuo pačiu vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Aliaksandras Lukašenka ir visi pagrindiniai Baltarusijos politinio elito atstovai. Tačiau vienas iš jų smarkiai išsiskiria iš kitų.
Aiškiaregio kinas
Kinas gali teorines situacijas pratęsti į realybę, t.y. leisti į daiktus pažiūrėti kaip į objektyvią duotybę, žiūrėti nepavertus žiūros vien veiksmo sąlyga, tiesiog stebėti objektyvią tikrovę. […] Ir kinas, ir jo žiūrovas tam tikromis prasmėmis yra aiškiaregiai.
Kitoniškas menas: kaip kuriami įtinklinti daiktai?
Konceptualus pokalbis su tarpdisciplininius ir medijų menus plėtojančiais Gediminu ir Nomeda Urbonais, kurio metu siekta išsiaiškinti, kas šiems kūrėjams yra šiuolaikinis menas ir menas apskritai, kaip jie įsivaizduoja kuriančiojo ir suvokiančiojo santykį, galiausiai – kaip suvokia kultūrą šiandieniniame medijų persmelktame pasaulyje.
Apie meną ir galią: aforizmų koliažas
Menas gali priešintis galios struktūroms, siūlydamas pokyčius institucijų veikime, naujus bendradarbiavimo metodus, įvairius būdus struktūruoti darbą, skirtingus būdus patalpinti objektus kambaryje, skirtingus būdus bendrauti.
Laisvas ir atviras internetas versus ekologinė apokalipsė
Visuomenėje, kurioje nėra utopijų, viešojoje arenoje ima karaliauti ciniškas izoliacionizmas. Todėl tokia visuomenė yra pati pavojingiausia. […] Kertinis klausimas, kuris lems XXI amžiaus likimą – kaip užkirsti kelią artėjančiai ekologinei apokalipsei ar bent kaip ją suvaldyti, kad pagerintume padėtį ar, jei įmanoma, atidėtume pabaigą.
Facebooko politinė galia: lyčių lygybė, rinkėjų aktyvumas ir nuotaikų manipuliacijos
Socialiniai tinklai – puikus visuomenės pažinimo šaltinis, pateikiantis netobulą, tačiau kiek netikėtą mūsų atspindį. Jie gali būti svarbūs įrankiai stiprinant pilietiškumą ir skatinant atvirumą.
Islamo valstybė ir gėjų santuokos
Viename pasaulio gale penkiasdešimtyje valstijų įteisinamos vienalytės santuokos, kitame – atkuriamas kalifatas. Šiuos du įvykius galima būtų laikyti visiškai nesusijusiais, jeigu Islamo valstybės teroristų gretos nebūtų sudarytos iš Vakarų civilizacijos atstovų.
Geoistorinė Europos tapatybės interpretacija
Maskva, anot Mackinderio, patenka į europinę žemyno dalį, t. y., į miškų ir pelkių teritoriją. Tačiau mongolų ekspansija ir Aukso ordos susikūrimas nulėmė specifinę Rusijos raidą: turėjusi potencialo tapti Europos dalimi, Rusija neatsilaikė ir pateko į Azijos civilizacinę įtaką, net porą amžių turėjo mokėti duoklę mongolams. Dėl to, kol visa Europa sparčiai vystėsi į priekį, Rusijos progresas buvo sustabdytas.
Skaitmeninė gynyba nuo hibridinio karo
Istoriškai tautos tapdavo nepriklausomomis tik tuomet, kai įgydavo visus valstybės funkcionavimui reikalingus elementus. Prieš įsteigiant parlamentą, būdavo būtina pastatyti parlamento pastatą. Šiandien Estija bando įrodyti, kad įmanoma ir kitokia veiksmų eiga – gali būti sukuriamos atsarginės valstybių kopijos, valstybės gali būti išjungiamos, laikinai sumažinamos iki lagaminų, pilnų kietųjų diskų, o vėliau, susiklosčius palankioms aplinkybėms, vėl įjungiamos.
Theodor W. Adorno: Vakarų mąstymo būklė, mirtis ir gyvenimas po Aušvico
Ten, kur egzistuoja tvirti įstatymai bei normos ir ypatingai griežtas jų laikymasis, visuomet lieka grėsmė, kad pernelyg didelis stropumas bei atkaklumas įgyvendinant įstatymą paraidžiui gali privesti prie Aušvicui analogiškų padarinių.
Politika ir vaizduotė. I dalis
Reikia pasakyti sau, kad mes kažko siekiame ne tik kaip žmonės, bet kaip politinės bendruomenės nariai, valstybės piliečiai, norime pakeisti pasaulį ir šią pasaulio viziją esame pasirengę ginti.
Apie propagandinio meno kūrinio statusą
Propagandinio meno paskirtis yra kvietimas veiklai, maža to – pats propagandinio meno kūrinys jau yra veiksmas, turintis įtvirtinti galios struktūrą.
Ką filosofija gali pasakyti apie sekimą?
Ką filosofija turi pridurti prie įvairialypių diskusijų apie visa apimantį ir, nepaisant to, vis dar stiprėjantį sekimą?
Nyčė ir Europos likimas
Sunku paneigti, kad Nyčė tiksliai išpranašavo XX amžiaus Europos katastrofas, tačiau vėlesnė patirtis rodo, kad tai nebuvo kritinis dekadanso taškas. XXI amžiaus europiečio idealai mažai kuo skiriasi nuo Nyčės paniekos objektų, jie tėra šiek tiek „pažangesni”.
Altruizmo biologija: kaip (ne)nustojama būti tuo, kas esi
Egoistiškas vidus ir altruistinė išorė – tokia ne tik fizinio išlikimo kaina, bet ir vienintelė dvasinė galimybė metafiziškai nesusinaikinti gamtinės atrankos konvejeryje.
Menas pažinti žiūrovą: Schiele ir Abramović
Schiele kuria pornografiją. Schiele tvirkina vaikus. Schieles menas šokiruoja.
Europa kaip Leviatanas
Europos Sąjunga gali būti suprasta kaip politinis eksperimentas, liudijantis politikos, nukreiptos į žmogaus kūną ir jo poreikių tenkinimą, sėkmę.