Heroizmas „žmogiškosios masės“ laikais

Mūsų epochoje karaliauja drungnumas. Ir būtent todėl mes matome savotišką Didvyrio sugrįžimą, ir būtent todėl žiniasklaida mus gąsdina „populistais“, kurie neša „chaosą“. Ar Didvyris grįš ir ar jis šiais laikais turi kur grįžt?

Ar sąvokos „ortodoksija“ ir „erezija“ tebeturi prasmę?

Daug legendų ir mitų buvo sukurta apie inkviziciją ir eretikų gaudymą Bažnyčioje, ypač po to, kai protestantai susipyko su Katalikų Bažnyčia ir pirmą kartą istorijoje suprato, kad neseniai sukurtas naujas išradimas – spauda – puikiai tinka viešajai nuomonei formuoti ir masėms kontroliuoti.

Ateities infrastruktūros

Lietuvoje turime išplėtoti naują konceptualų aparatą ir vaizdinę kalbą, leidžiančią aprašyti į ateitį nukreiptą infrastruktūros veiklą. Tai sunki, bet būtina užduotis, kurios keletą galimų aspektų šioje esė ir aptarsiu.

Posthumanistinė būklė

Posthumanistinėje būklėje kvestionuojama pati perskyra tarp žmogiškosios ir nežmogiškosios plotmių: antropocentrizmas keičiamas biocentrizmu, kitaip tariant, siekiama apsvarstyti pačią gyvybę, kuri nebūtinai yra tik žmogiška.

Alchemija – uždraustas karališkasis menas

Apie alchemijos vardo reikšmę be didesnių diskusijų (kurių šiaip jau reikėtų) pateiksiu tik vieną versiją. Alchemijos vardas į Europos gūdžiuosius viduramžius atkeliavo iš civilizaciniais pasiekimais švytėjusių arabų kraštų. Lotyniškoji alchymia buvo nekritiška arabiško vardo kopija: al kimiya, kuris yra sudarytas iš žymimojo artikelio al ir daiktavardžio kimiya, reiškusio ir žemę, ir transmutacijas.

Niekas nenorėjo gimti

Mėgstame apie žmogų galvoti kaip apie racionalumo viršūnę, kai išties dažnai nesugebame atlikti net būtinų racionalių sprendimų ar empatijos reikalaujančių veiksmų. Nėra pagrindo galvoti, kad mūsų vaikai bus kitokie.

Jūs esate kirmgraužoje

Žmonės ima pastebėti milžiniškus objektus, kurie, regis, įsikūrę daug aukštesnėse dimensijose nei mūsiškė. Tokius objektus kaip klimatas ar biosfera. Toks matymo būdas vadinamas ekologiniu sąmoningumu. Tai toli gražu nėra patogu. Į žmogų orientuotas pasaulis draskomas iš vidaus. Mes pradedame suvokti, kad esame milžiniškų objektų viduje.

Apie Kalėdų prasmę

Origenas, krikščionių senovės autorius, liudija, kad krikščionys nešvęsdavo savo gimtadienių. Neturėjo jie papročio ir švęsti Kristaus gimimo dienos. Tačiau šiandien Kalėdos yra viena didžiausių švenčių Vakarų kultūroje, kurią švenčia net ir netikintys. Kaip atsirado ši šventė?

Kino salė kino salėje

[…] filmų apie kino žiūrėjimą, ekrano patyrimą sovietiniame kine labai mažai. Tokie filmai neišvengiamai rodo tai, ką standartinis pasakojamasis kinas slepia: distanciją tarp asmens, jo(s) akies, sąmonės ir ekrano, kurią realistinis kinas naikina.

Sovietizmas kaip politinė deklaracija

2015 metų gegužės 9-oji. Baltarusijos sostinėje Minske vyksta II pasaulinio karo pabaigos 70-ųjų metinių minėjimas. Kaip įprasta iškilmingai pražygiuojančius kareivius saliutuoja šalies prezidentas ir tuo pačiu vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Aliaksandras Lukašenka ir visi pagrindiniai Baltarusijos politinio elito atstovai. Tačiau vienas iš jų smarkiai išsiskiria iš kitų.

Aiškiaregio kinas

Kinas gali teorines situacijas pratęsti į realybę, t.y. leisti į daiktus pažiūrėti kaip į objektyvią duotybę, žiūrėti nepavertus žiūros vien veiksmo sąlyga, tiesiog stebėti objektyvią tikrovę. […] Ir kinas, ir jo žiūrovas tam tikromis prasmėmis yra aiškiaregiai.

Kitoniškas menas: kaip kuriami įtinklinti daiktai?

Konceptualus pokalbis su tarpdisciplininius ir medijų menus plėtojančiais Gediminu ir Nomeda Urbonais, kurio metu siekta išsiaiškinti, kas šiems kūrėjams yra šiuolaikinis menas ir menas apskritai, kaip jie įsivaizduoja kuriančiojo ir suvokiančiojo santykį, galiausiai – kaip suvokia kultūrą šiandieniniame medijų persmelktame pasaulyje.

Laisvas ir atviras internetas versus ekologinė apokalipsė

Visuomenėje, kurioje nėra utopijų, viešojoje arenoje ima karaliauti ciniškas izoliacionizmas. Todėl tokia visuomenė yra pati pavojingiausia. […] Kertinis klausimas, kuris lems XXI amžiaus likimą – kaip užkirsti kelią artėjančiai ekologinei apokalipsei ar bent kaip ją suvaldyti, kad pagerintume padėtį ar, jei įmanoma, atidėtume pabaigą.

Islamo valstybė ir gėjų santuokos

Viename pasaulio gale penkiasdešimtyje valstijų įteisinamos vienalytės santuokos, kitame – atkuriamas kalifatas. Šiuos du įvykius galima būtų laikyti visiškai nesusijusiais, jeigu Islamo valstybės teroristų gretos nebūtų sudarytos iš Vakarų civilizacijos atstovų.

Geoistorinė Europos tapatybės interpretacija

Maskva, anot Mackinderio, patenka į europinę žemyno dalį, t. y., į miškų ir pelkių teritoriją. Tačiau mongolų ekspansija ir Aukso ordos susikūrimas nulėmė specifinę Rusijos raidą: turėjusi potencialo tapti Europos dalimi, Rusija neatsilaikė ir pateko į Azijos civilizacinę įtaką, net porą amžių turėjo mokėti duoklę mongolams. Dėl to, kol visa Europa sparčiai vystėsi į priekį, Rusijos progresas buvo sustabdytas.

Skaitmeninė gynyba nuo hibridinio karo

Istoriškai tautos tapdavo nepriklausomomis tik tuomet, kai įgydavo visus valstybės funkcionavimui reikalingus elementus. Prieš įsteigiant parlamentą, būdavo būtina pastatyti parlamento pastatą. Šiandien Estija bando įrodyti, kad įmanoma ir kitokia veiksmų eiga – gali būti sukuriamos atsarginės valstybių kopijos, valstybės gali būti išjungiamos, laikinai sumažinamos iki lagaminų, pilnų kietųjų diskų, o vėliau, susiklosčius palankioms aplinkybėms, vėl įjungiamos.

Politika ir vaizduotė. I dalis

Reikia pasakyti sau, kad mes kažko siekiame ne tik kaip žmonės, bet kaip politinės bendruomenės nariai, valstybės piliečiai, norime pakeisti pasaulį ir šią pasaulio viziją esame pasirengę ginti.

Nyčė ir Europos likimas

Sunku paneigti, kad Nyčė tiksliai išpranašavo XX amžiaus Europos katastrofas, tačiau vėlesnė patirtis rodo, kad tai nebuvo kritinis dekadanso taškas. XXI amžiaus europiečio idealai mažai kuo skiriasi nuo Nyčės paniekos objektų, jie tėra šiek tiek „pažangesni”.

Europa kaip Leviatanas

Europos Sąjunga gali būti suprasta kaip politinis eksperimentas, liudijantis politikos, nukreiptos į žmogaus kūną ir jo poreikių tenkinimą, sėkmę.