Vos pravėrusį Knygų mugės duris skaitytoją, kuris aktyviai neseka leidybos naujienų, knygų gausa gali priblokšti. Todėl DOXA ir šiemet leidyklų atstovams užduoda nepatogų klausimą: viena jūsų į mugę atvežta knyga. Kiek pagalvoję leidėjai pateikė atsakymą, o mes jį perduodame jums. Štai ką pirktų leidyklų atstovai, jei galėtų įsigyti tiek vieną knygą:

Kitos knygos: Naomi Klein „Tai viską keičia“

„Tai viską keičia“ buvo pavadinta reikšmingiausia dešimtmečio knyga ir reikšmingiausia visų laikų knyga apie aplinkosaugą. Ji apie klimato kaitą – svarbiausią dabarties žmonijos iššūkį. Perskaityti ją turėtų ne tik kiekvienas politikas, bet ir kiekvienas išsilavinęs žmogus. Tai kovinga knyga, griežtai kritikuojanti šiuolaikinio kapitalizmo sistemą, rinkos fundamentalizmo ir trumparegiško pelno siekimo persmelktą mąstymą. Tai įspėjanti ir kviečianti veikti knyga: žmonija neišliks, jei nepakeis požiūrio ir gyvenimo būdo.

Versus aureus: „Valdas Adamkus: Pokalbiai nesilaikant protokolo“

Per dešimt darbo ir beveik dvidešimt bendravimo su Prezidentu metų, taip pat kaip scenaristui dalyvaujant dokumentinio filmo „Prezidentas Valdas Adamkus“ kūrime, Arnas Ališauskas sukaupė nemažą vaizdo ir garso įrašų archyvą. Jų pagrindu ir sudaroma naujoji knyga. Tame archyve – primenami žinomi ir atskleidžiami nauji faktai iš Prezidento asmeninio ir viešojo gyvenimo prieškario Lietuvoje, išeivijoje, nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvos valstybėje. Kodėl Voldemaras Adamkavičius buvo pakrikštytas ant Lietuvos Respublikos Premjero Augustino Voldemaro rašomojo stalo; kaip žmonės gyveno vadinamosiose DP stovyklose; kodėl žinomas profesorius A. J. Greimas atkalbėjo Valdą Adamkų nuo grįžimo į Lietuvą ir dalyvavimo rezistencinėse kovose? Apie visa tai ir daug daugiau naujojoje knygoje.

Baltos lankos: Jonathan S. Foer  „Aš čia“

„Aš čia“ – pasakojimas apie keturias amerikiečių žydų kartas ir sykiu apie vieną jų šeimą. Šiandieniame Vašingtone gyvenančios Blochų šeimos santykių krizės fone Artimuosius Rytus nusiaubia žemės drebėjimas ir sukelia virtinę politinių konfliktų, nulemiančių invaziją į Izraelį. Pavojuje atsiduria namai ir visa, ką jie įkūnija. Ar įmanoma suderinti tėvo, sūnaus ir vyro, motinos, dukros ir žmonos, suaugusiojo ir vaiko, tikinčiojo vaidmenis? Kaip išlaikyti autentišką tapatybę, kai esame taip glaudžiai susiję su kitais? Ką šiandien reiškia išpažinti religiją? Tai tik nedaugelis klausimų, analizuojamų šiame plataus užmojo, gilaus sąmojo, gaivališko išradingumo ir įžūlaus nuoširdumo kupiname romane.

Alma littera: Akvilina Cicėnaitė „Tylos istorija“

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui jauna mergina iš visų pamiršto Sniegų kaimo sutinka paslaptingą keleivį. Jo skirtingų spalvų akys ją užburia… Taip prasideda pasakojimas apie vienos šeimos keturių kartų moterų gyvenimą, nukeliantis į dvidešimtojo amžiaus pradžios Lietuvą, tarpukarį, skausmingus pokario laikus, sovietmečio skurdą ir pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį. Tai dramatiška keturių kartų moterų gyvenimo, meilės, laukimo ir skausmo kronika, pastanga kalbėti tvyrant nepakeliamai tylai. Moterys yra dvidešimtojo amžiaus istorijos liudininkės ir kartu kuria savo asmeninę istoriją.

Vaga: Juan Gabriel Vásquez „Taip skamba krintantys“

J. G. Vásquezo romano Kolumbija – ne tik grifų sparnų išraižytos Andų aukštumos, bet ir šiandieninės Bogotos urbanistinis peizažas; ne tik pončais apsitaisę, medinėmis lazdutėmis stuksenantys prieškario senjorai, bet ir ištisa narkotikų maro apimta kolumbiečių karta: dešimtmečius vykdomos „didžiosios žmogžudystės“ (politikų, žurnalistų, žmogaus teisių aktyvistų), krintantys lėktuvai, miestą drebinančios bombos; ne tik Pablo Escobaro Medeljino kartelis, bet ir hipiškos klajonės tarp JAV, įsitraukusių į Vietnamo karą, ir Kolumbijos, įsivėlusios į kokaino karą, kuris visiems laikams pakeitė šalį.

Aidai: Phronesis: Ger Grot „Dvi sielos“

„Dvi sielos” tai pokalbiai su vienomis ryškiausių 20-21 amžiaus filosofijos žvaigždėmis apie meną, meilę, Dievą, mūsų visuomenę ir gyvenimą. Knygoje sutiksite Hansą Georgą Gadamerį, Paulį Riceourą, Charles’ą Taylorą, Leszeką Kolokowskį, Julią Kristevą ir kitus. Pokalbio žanras daro prieinamas sudėtingas filosofų teorijas ir mažai pasiruošusiam skaitytojui.

Tyto alba: Rimantas Kmita „Pietinia kronikas“

„Pietinia kronikas“ – romanas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Laiko mašina, be atsikalbinėjimų panardinanti į netolimą istoriją – XX a. pabaigą. Skaitytojas neturi kur trauktis. Atsivertęs knygą, jis jau yra ano meto Šiauliuose, mato jaunus BIX, GIN‘ GAS, treningus ir kambarį su „Rembo“ plakatu ant sienos, važiuoja su tašėmis į Latviją, žaidžia regbį, įsimyli ir nusivilia. Bet tai dar ne viskas. Jis ne tik mato, patiria, bet ir girdi. Nes Šiaulių šneka liejasi laisvai.

Naujasis Židinys – Aidai: Loreta Vaicekauskienė ir Nerijus Šepetys „Lietuvių kalbos ideologija“

Lietuvių kalbos norminimo ir priežiūros institucijų sistema susiklostė tik po 1990 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, tačiau jos ištakos idėjine prasme siekia prieškario Lietuvos Respublikos laikus, o pati sistema pradėjo klostytis sovietiniais metais. Taigi norint suvokti, kaip (ir kodėl būtent taip) reiškiasi ir veikia galios santykiai kalbos politikos ir praktikos srityse, buvo būtina atlikti atskirą paties kalbos norminimo, tvarkymo, priežiūros (standartizavimo) idėjų, ideologijų ir institucijų kūrimosi bei raidos istorinį tyrimą. Tyrimo atspirties taškas buvo kalbos standartizavimo idėjos ir kalbos priežiūros sistema Nepriklausomoje Lietuvoje. Jų susiformavimo priežasčių ieškota tiriant jų atspindžius Atgimimo laikų ir prieškario Lietuvoje ir kalbos politikos ir standartizavimo istorijos bruožus Sovietų Sąjungoje (nuo XX a. 4 deš. pradžios).