Vilma Fiokla Kiurė: Aktyvizmas mūsų visuomenėje prilyginamas išsišokimui
Labai stiprų smūgį aktyvizmui sudavė emigracija. Bent jau mano rate – labai daug žmonių tiesiog išvyko iš šalies. Taip, beje, gyvenu ir aš pati – viena koja Norvegijoje, nes važiuoju ten dirbti. Aktyvizmas neretai labai stipriai numuša pajamas, paveikia gerovę – kaip ir sovietmečiu, taip ir dabar yra labai sunku išgyventi, jei turi kritišką požiūrį į visuomenę bei darbo santykius.
Moteriška literatūra neturėtų būti išskiriama kaip žanras: Interviu su argentiniečių rašytoja Samanta Schweblin
Manau, kad moteriška literatūra neturėtų būti išskiriama kaip žanras, kaip detektyvai ar siaubo literatūra, dabar „moteriškos“ literatūros etiketė priklijuojama pagal romano temas. Mano manymu, moteriška turėtumėme vadinti literatūrą, kuri tiesiog yra parašyta moterų
Trumpas lietuviškas kelias nuo suktinės iki kalėjimo. Pokalbis su advokatu Vytautu Budniku
Vienas daugiausiai šurmulio sukėlusių BK pakeitimų įvyko 2017-aisiais kriminalizavus marihuaną, arba, liaudiškai tariant, žolę. Už tai, kas Kalifornijoje, o ir arčiau – Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje (tiksliau – Katalonijoje) bei Šveicarijoje, yra legalu ir visai smagu, Lietuvoje daugybei žmonių tenka už grotų praleisti ne vienerius metus.
Ar kas nors išgirdo mokytojų balsą? Pokalbis su Lilija Bručkiene
Mums pavyko pasiekti tikrai daug. Pirma – susitarti dėl žymiai konkretesnių ir aiškesnių etatinio apmokėjimo modelio principų, dėl konkretesnio algoritmo, dėl to, kad visoje Lietuvoje bus vienoda tvarka. Tai jau labai daug. Tik streiko metu buvo pripažinta, kad etatinio apmokėjimo modelyje yra labai daug klaidų. Liepos mėnesį, kai Seimas priėmė nutarimą, buvo kalbama, kad viskas puiku, palauksime rugsėjo. Rudenį kalbėjo – viskas puiku, palauksime pirmųjų algų. Spalio mėnesį – viskas puiku, palauksime, kol reforma įsibėgės. Ir tik prasidėjus streikams prabilta apie tai, kad reikia rimtų taisymų. Antra – ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų pedagogams bus keliamos algos, kaip ir specialiesiems pedagogams, nes jų padėtis buvo dar blogesnė negu mokytojų.
Ekologinis rūpestis ir pilietiškumas Lietuvoje
Pokalbis su Aiste Bartkiene ir Renata Bikauskaite apie ekologinį pilietiškumą, rūpesčio etiką ir jų refleksijas teorijoje bei praktikoje.
Virtualūs pasauliai sukurti tam, kad juose būtume
Kompiuterinių žaidimų industrija bei kultūra Lietuvoje ir pasaulyje – ką apie tai galime pasakyti? Įžvalgomis šia tema dalinasi Lietuvos geimingo žurnalistikos pionierius, užkietėjęs žaidėjas Arturas Rumiancevas.
Filosofė Chantal Delsol: „Europa turi susinaikinti, kad atgimtų po šimto metų“
Interviu apie didžiąsias XX amžiaus ideologijas, Europos kaip projekto likimą, populizmą politikoje, religijos grėsmes bei grėsmes religijai.
André Comte-Sponville: nesitikėkite filosofais pakeisti religijos
Dvasia yra smegenys, tačiau jei jau turime smegenis, kurios veikia, būtų apmaudu jas naudoti tik tam, kad pliektumės žodžiais, naršytume internete ar užsiimtume matematika.
Miesto ženklai pagal Andrej Vasilenko
Fotografas Andrej Vasilenko: Miesto nesuvaidinsi, jame procesai vyksta lėčiau, jis yra atviras ir viešas, ir tai mane ir žavi.
Miestas iš detalių: interviu su Simu Lin
Fotografas Simas Lin: Aplinka dažnai apie mus gali papasakoti žymiai daugiau nei mes patys apie save. Tai yra vienas iš ryškiausių žmogaus būties atspindžių.
Architektūra visuomenei: interviu su architektu Mikkeliu Frostu
CEBRA architektų biuro įkūrėjas Mikkel Frost: Pastatas yra ne tik meno kūrinys – žmonės ten iš tikrųjų gyvena kiekvieną dieną.
Trečiasis pasirinkimas: pokalbis su JAV libertarų partijos atstovu Arvinu Vohra
JAV libertarų partijos atstovas Arvinas Vohra: „Šiemet mes matome galimybę laimėti. Tai bus sunku, bet galimybė tikrai yra“.
Baltijos regionas persikėlė į Veneciją, arba kaip neįmanomą paversti įmanomu
Architektas Jonas Žukauskas: „Baltijos paviljonas kalba apie architektūrą ir permąsto jos užduotis, įrankius ir galimybes keisti erdvę, demonstruoja šios disciplinos unikalią savybę jungti praktikas ir jų produktus į naujus darinius, galinčius padaryti įmanomas sudėtingiausias idėjas.“
Ekologijos filosofija, arba trumpai apie gamtos ardymą
Ekologijos filosofas Timothy Morton: „Man atrodo, kad ekologija turėtų ne atmesti gamtos idėją, tačiau ją peržengti, jos atsisakyti.“
Kuo skiriasi kamera nuo pieštuko?
Kino istorikas ir teoretikas Arielis Schweitzeris: „Neužtenka pasakyti, ar filmas yra geras, ar prastas. Svarbiausias dalykas yra pasakyti, kodėl, tačiau tai – tik pradžia.“
Stalinistinių represijų beprasmybė ir gedėjimo darbas
Pokalbis su rusų kultūrologu Aleksandru Etkindu apie stalinistinių represijų pėdsakus šiandienos žmonių sąmonėje, apsivalymo nuo traumos būdus bei gydančią ir sargdinančią nostalgiją.
Mokslas kaip politikos filosofija
Tikras mokslininkas tyrimo metu turi būti anapus gėrio ir blogio. Tai padeda mokslinio tyrimo objektyvumui, bet kartu moko netinkamo požiūrio į moralę.
Pokalbio menas mokykloje, arba kaip mažos grupės keičia sistemą
Aurimas Ražanauskas: Mes nekeičiame visos sistemos, tik mokyklos lygmeniu ištraukiame po vieną atstovaujantįjį ir sukuriame šiek tiek kitokią mikrosistemą – tinklą. Anksčiau pasitaikydavo, kad iš mokymų grįžusi vieną mokytoja paskęsta sistemoje, sakydama „aš viena negaliu“. Tačiau kai jau penki žmonės ką nors daro, į juos iškart žiūrima rimčiau.
Sonata Jarmalaitė: Lietuva labai daug davė epigenetikai
Lietuva labai daug davė epigenetikai. DNR metiltransferazių veikimo principus ištyrė ir išaiškino profesoriaus S. Klimašausko grupė. Profesorius Klimašauskas podoktorantūros studijas atliko pas serą R. J. Robertsą, Nobelio premijos laureatą. Nobelio paskaitoje seras Robertsas daug kartų minėjo DNR metiltransferazes, su kuriomis jo laboratorijoje dirbo S. Klimašauskas. Profesorius A. Petronis Kanadoje tiria psichikos ligų epigenetiką. O ryškiausia naujos kartos žvaigždė – Skirmantas Kriaučionis. Jis pirmasis publikavo straipsnį apie naujo tipo epigenetines modifikacijas. Šiuo metu jis dirba Oksforde. Kaip matote, žvaigždžių turime daug. Profesorius Petronis netgi sako, kad Lietuva – epigenetikos žemė.
Robert Frost: ATR buvo kuriama tiek iš viršaus, tiek iš apačios
Praėjusiais metais Oksfordo leidykla išleido „Oksfordo Lenkijos-Lietuvos istoriją“, vieną pirmųjų, o gal ir pirmąją monografiją anglų kalba, skirtą Abiejų Tautų respublikos istorijai. Kaip pastebima knygos anotacijoje, naratyvas apie rytų Europos istoriją dažniausiai kuriamas centrine ašimi laikant Rusijos imperijos iškilimą. Visgi stipriausia jėga regione ilgą laiką buvo ATR. Keistas šios ATR ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užmaršties grimasas galime matyti ir šiandien baltarusiams bandant pasisavinti Lietuvių kunigaikščius arba stebint įvykius Ukrainoje. Vis dėlto profesoriaus Roberto Frosto knyga įdomi ne tik tuo, kad ji parašyta apie mus.
Žaliausia mokykla pasaulyje: utopija ar ugdymo ateitis?
Apie Green School mokyklą ir gyvenimą žaliojoje Balio salos bendruomenėje kalbamės su programos „Svajonių dirbtuvės“ autore Lina Daniene, kuri su šeima metams išvyko gyventi į Balį.
Kathryn Kalinak: „Muzikos galia kine šiandien yra didesnė, nei bet kada anksčiau“
Spalio 1-3 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvykusioje konferencijoje „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose“ dalyvavo kino muzikos tyrinėtoja Kathryn Kalinak. Su akademike apie technologijų revoliuciją ir kaip ji keičia kino muziką kalbėjosi Doxa.lt bendraautorė Marija Paškevičiūtė.
Nuo vienos katastrofos į kitą
Thomas Bernhardas 1986 metų interviu su Asta Scheib apie buvimą rašytoju: Ovacijos – taip atsimokama aktoriams. Jie iš to gyvena. O man patinka gauti pinigus iš leidėjų. Bet visokie maršai, paradai ir teatre ar koncerte plojantys žmonės – man tai nepakeliama. Nelaimė visada ateina iš plojančios ir šėlstančios minios. Vien tik baisybės iš ovacijų!
Tikrovės režisierius, arba John Smith
„Man įdomu įtraukti žiūrovą į įsivaizduojamybės pasaulį, o vėliau jam priminti, kad jis žiūri į konstruktą“, – sako eksperimentinio kino kūrėjas Johnas Smithas, savo trumpametražiniuose filmuose tiriantis ribą tarp tikrovės ir fantazijos. Apie tai kaip režisieriaus konstruojami vaizdai žaidžia su žmonėmis ir provokuoja juos mąstymui aiškinasi Doxa.lt redaktorė Kristina Tamelytė.
Vilniaus džiazas. Pokalbis su Antanu Gusčiu
Vilnius Jazz idėja – giluminis maištas prieš trafaretizmą. Neprasidėjo jis nuo maišto, tarkim, konkrečiai prieš sovietinę sistemą. Ne, tai maištas platesne prasme, maištas prieš nusistovėjusią, sustingusią kultūrinę situaciją.
Dainius Pūras: Reikia pripažinti sveikatos sistemos plėtros nesėkmę
Su pašnekovu kalbamės apie psichikos sveikatos sampratą Lietuvoje ir kokį požiūrį į žmogų, mokslą ir sveikatą ji atspindi.
„Spintologijos” autorė Agnė Gilytė: „Nereikia vergauti daiktams”
Kas bebūtum – intelektualas, menininkas ar verslininkas, – vis tiek nėra ką apsirengti. Drabužių yra, ką apsirengti, ne. Būtent su šia problema susiduriantiems ir buvo parašyta stilistės Agnės Gilytės knyga „Spintologija”, kuri sulaukė didžiulės sėkmės ir gausaus įvairiausių skaitytojų būrio. Tačiau nepaisant knygos sėkmės, Agnė ir toliau dirba su klientais bei veda seminarus.
Audronė Žukauskaitė: „Nenorėčiau, kad feminizmas būtų ideologija ar doktrina“
[…] universalus žmogus – savotiška fikcija, kuria patogu pagrįsti dominuojančius režimus: kolonializmą, kapitalizmą, patriarchalizmą. Tačiau lygiai taip pat nėra tokio dalyko, kaip universali moteris, tad negalime kelti klausimo apie universalią moterų padėtį, nes kiekviena moteris skirtinga, priklausanti kitokiam socialiniam sluoksniui, etninei grupei, rasei, turi savitą išsilavinimą ir t. t. […] Būtent tapsmo, kaitos samprata suteikia šiuolaikinei filosofijai politinio potencialo.
„Esu pagamintas Sovietų Sąjungoje ir tuo didžiuojuosi!“
Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė: „Žinoma, sovietizacija paskelbus Kovo 11-osios aktą pasikeitė. Ji „pasislėpė“ ir buvo atliekama be Maskvos įsakymų, laisva mūsų kultūros žvaigždžių valia. Tačiau ir prieš, ir po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sovietizacija turėjo bendrą tikslą – paveikti Lietuvos žmones taip, kad jie nemąstytų ir nesielgtų kaip suverenios valstybės piliečiai.“
Piotras Pavlenskis: „Aš – tobulas pilietis“
Valdžia turi savo troškimus ir siekia juos įgyvendinti, bet tai daro išbarstytai, takiai. Pavyzdžiui, valdžia nori užčiaupti žmones. Taigi, kai aš užsisiuvau burną, tai ir buvo idealaus piliečio, kuris neišsako savo pozicijos ir tyli, realizacija. Bet taip aš atvedu valdžią į aklavietę: kaip aš, tobulas pilietis, atsakysiu policijos pareigūnui, kaip aš dalyvausiu apklausoje? Taigi, viena vertus, aš duodu valdžiai tai, ko ji nori, o kita vertus, atvedu ją į aklavietę, nes ji nebežino, kaip į tai reaguoti.
Moterys ir Lietuvos švietimas
Su prof. Lilija Duobliene kalbamės apie moteris švietimo sistemoje, seksistinius stereotipus ir švietimo politikos perspektyvas Lietuvoje.
Roberta Mock: Demokratinis žodynas menui netinka
[…] jei apklaustume žmones gatvėje, 80 procentų jų nenorėtų, kad menas būtų finansuojamas iš valstybinių lėšų. Mes naudojame demokratinį žodyną, sakome, kad menas yra visiems, bet mano kaimynas nenori meno. Jis puikus vyrukas, bet jis nenori meno.
Būti stačiatikiu ir būti LDK patriotu
Apie Konstantiną Ostrogiškį, Lietuvą, Ukrainą ir ortodoksų tikėjimą Gintaras Sungaila kalbasi su ukrainiečių skulptoriumi Piotru Pirogovu – Konstantino Ostrogiškio skulptūros, kuri rudenį turėtų būti atidengta Vilniuje, autoriumi.
Vytautas Ališauskas: Pranciškus tęsia Benedikto veiklą
Su Vytautu Ališausku kalbėjomės praėjus kelioms dienoms po popiežiaus enciklikos, kurioje jis atkreipė dėmesį į gamtosaugos problemas bei jas sukeliantį beribį vartojimą, pasirodymo. Enciklika susilaukė įvairiausių reakcijų: nuo pareiškimų, kad popiežiui nederėtų kištis į sritis, kuriose jis neturi kompetencijos, iki džiugių pritarimo balsų.
Pokalbis su Syriza: Mes nesitikime pakeisti pasaulio
Su Graikijos valdančiosios partijos nariais, politikos filosofe Eleni Leontsini ir kultūros tyrinėtoju Dimitriu Papanikolaou, kalbamės apie tai, kokiomis idėjomis gyvena Syrizos partija, kokiai pozicijai atstovauja ir kam priešinasi.
Vladimiras Tarasovas: „Tikras menas niekuomet neprapuola“
Turime suprasti, apie ką grojame. Natos yra tik ženklai, kurie padeda mums suprasti, apie ką gi yra mūsų gyvenimas.
Dalia Staponkutė: „Mūsų kalboje yra visa, ką norime apie save sužinoti“
Užsidarydami nuo gyvos kalbos ir dialogo, vis labiau užsisklendžiame savyje. Aš dar tikiu, kad mūsų kalbą išgelbės žmogiški kalbos instinktai, arba, kaip sako Freudas, instinktyvi kalbos energija.
Pastanga būti žmogumi
Kino režisierius Andrejus Zviagincevas: „Turiu tokią silpnybę – man norisi, kad žolė žiūrėtų į Rytus. Norisi, kad viskas, ką matome kadre: būsena, šviesa, spalva, aktoriaus padėtis, būtų kontroliuojama.“
Mary Ann Cassar: „Kiekviename anekdote yra bent dvi tiesos“
Suprasti, kodėl pokštas yra juokingas ir jį pasakoti nebūtinai reiškia pritarti stereotipams, kuriais jis remiasi. Būtent todėl turime būti atsargūs. Pasakoti pokštus yra menas, kaip ir jų klausytis.
Žygimantas Pavilionis: „Laisvė nereiškia savivalės”
Tam tikra prasme šiuo metu atėjo mūsų laikas, nes be mūsų, bijau, ši transatlantinė šeima baigtų save išparduoti postmoderniame turguje, kuriame veidus nuolat keičiantis ir be jokių ceremonijų meluojantis Putinas jaučiasi labai gerai.
Dviejų kartų filosofija: pokalbis su Plėšniais
Apie klasikinę filosofiją, logiką, prigimtinę teisę bei mokslo ir filosofijos santykį kalbiname dviejų kartų atstovus.
Nerija Putinaitė: „Europietiškumas – tai dvasinė nuostata“
Europos Sąjunga turi grįžti prie vertybinių ištakų ir kelti tapatybės klausimą – kas ji yra. Rytų Europos šalys šiuo klausimu turėtų ką pasakyti.
