Labai stiprų smūgį aktyvizmui sudavė emigracija. Bent jau mano rate – labai daug žmonių tiesiog išvyko iš šalies. Taip, beje, gyvenu ir aš pati – viena koja Norvegijoje, nes važiuoju ten dirbti. Aktyvizmas neretai labai stipriai numuša pajamas, paveikia gerovę – kaip ir sovietmečiu, taip ir dabar yra labai sunku išgyventi, jei turi kritišką požiūrį į visuomenę bei darbo santykius.

Manau, kad moteriška literatūra neturėtų būti išskiriama kaip žanras, kaip detektyvai ar siaubo literatūra, dabar „moteriškos“ literatūros etiketė priklijuojama pagal romano temas. Mano manymu, moteriška turėtumėme vadinti literatūrą, kuri tiesiog yra parašyta moterų

Vienas daugiausiai šurmulio sukėlusių BK pakeitimų įvyko 2017-aisiais kriminalizavus marihuaną, arba, liaudiškai tariant, žolę. Už tai, kas Kalifornijoje, o ir arčiau – Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje (tiksliau – Katalonijoje) bei Šveicarijoje, yra legalu ir visai smagu, Lietuvoje daugybei žmonių tenka už grotų praleisti ne vienerius metus.

Mums pavyko pasiekti tikrai daug. Pirma – susitarti dėl žymiai konkretesnių ir aiškesnių etatinio apmokėjimo modelio principų, dėl konkretesnio algoritmo, dėl to, kad visoje Lietuvoje bus vienoda tvarka. Tai jau labai daug. Tik streiko metu buvo pripažinta, kad etatinio apmokėjimo modelyje yra labai daug klaidų. Liepos mėnesį, kai Seimas priėmė nutarimą,  buvo kalbama, kad viskas puiku, palauksime rugsėjo. Rudenį kalbėjo – viskas puiku, palauksime pirmųjų algų. Spalio mėnesį – viskas puiku, palauksime, kol reforma įsibėgės. Ir tik prasidėjus streikams prabilta apie tai, kad reikia rimtų taisymų. Antra – ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų pedagogams bus keliamos algos, kaip ir specialiesiems pedagogams, nes jų padėtis buvo dar blogesnė negu mokytojų.