Pokalbio menas mokykloje, arba kaip mažos grupės keičia sistemą

Aurimas Ražanauskas: Mes nekeičiame visos sistemos, tik mokyklos lygmeniu ištraukiame po vieną atstovaujantįjį ir sukuriame šiek tiek kitokią mikrosistemą – tinklą. Anksčiau pasitaikydavo, kad iš mokymų grįžusi vieną mokytoja paskęsta sistemoje, sakydama „aš viena negaliu“. Tačiau kai jau penki žmonės ką nors daro, į juos iškart žiūrima rimčiau.

Sonata Jarmalaitė: Lietuva labai daug davė epigenetikai

Lietuva labai daug davė epigenetikai. DNR metiltransferazių veikimo principus ištyrė ir išaiškino profesoriaus S. Klimašausko grupė. Profesorius Klimašauskas podoktorantūros studijas atliko pas serą R. J. Robertsą, Nobelio premijos laureatą. Nobelio paskaitoje seras Robertsas daug kartų minėjo DNR metiltransferazes, su kuriomis jo laboratorijoje dirbo S. Klimašauskas. Profesorius A. Petronis Kanadoje tiria psichikos ligų epigenetiką. O ryškiausia naujos kartos žvaigždė – Skirmantas Kriaučionis. Jis pirmasis publikavo straipsnį apie naujo tipo epigenetines modifikacijas. Šiuo metu jis dirba Oksforde. Kaip matote, žvaigždžių turime daug. Profesorius Petronis netgi sako, kad Lietuva – epigenetikos žemė.

Robert Frost: ATR buvo kuriama tiek iš viršaus, tiek iš apačios

Praėjusiais metais Oksfordo leidykla išleido „Oksfordo Lenkijos-Lietuvos istoriją“, vieną pirmųjų, o gal ir pirmąją monografiją anglų kalba, skirtą Abiejų Tautų respublikos istorijai. Kaip pastebima knygos anotacijoje, naratyvas apie rytų Europos istoriją dažniausiai kuriamas centrine ašimi laikant Rusijos imperijos iškilimą. Visgi stipriausia jėga regione ilgą laiką buvo ATR. Keistas šios ATR ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užmaršties grimasas galime matyti ir šiandien baltarusiams bandant pasisavinti Lietuvių kunigaikščius arba stebint įvykius Ukrainoje. Vis dėlto profesoriaus Roberto Frosto knyga įdomi ne tik tuo, kad ji parašyta apie mus.

Nuo vienos katastrofos į kitą

Thomas Bernhardas 1986 metų interviu su Asta Scheib apie buvimą rašytoju: Ovacijos – taip atsimokama aktoriams. Jie iš to gyvena. O man patinka gauti pinigus iš leidėjų. Bet visokie maršai, paradai ir teatre ar koncerte plojantys žmonės – man tai nepakeliama. Nelaimė visada ateina iš plojančios ir šėlstančios minios. Vien tik baisybės iš ovacijų!

Tikrovės režisierius, arba John Smith

„Man įdomu įtraukti žiūrovą į įsivaizduojamybės pasaulį, o vėliau jam priminti, kad jis žiūri į konstruktą“, – sako eksperimentinio kino kūrėjas Johnas Smithas, savo trumpametražiniuose filmuose tiriantis ribą tarp tikrovės ir fantazijos. Apie tai kaip režisieriaus konstruojami vaizdai žaidžia su žmonėmis ir provokuoja juos mąstymui aiškinasi Doxa.lt redaktorė Kristina Tamelytė.

„Spintologijos” autorė Agnė Gilytė: „Nereikia vergauti daiktams”

Kas bebūtum – intelektualas, menininkas ar verslininkas, – vis tiek nėra ką apsirengti. Drabužių yra, ką apsirengti, ne. Būtent su šia problema susiduriantiems ir buvo parašyta stilistės Agnės Gilytės knyga „Spintologija”, kuri sulaukė didžiulės sėkmės ir gausaus įvairiausių skaitytojų būrio. Tačiau nepaisant knygos sėkmės, Agnė ir toliau dirba su klientais bei veda seminarus.

Audronė Žukauskaitė: „Nenorėčiau, kad feminizmas būtų ideologija ar doktrina“

[…] universalus žmogus – savotiška fikcija, kuria patogu pagrįsti dominuojančius režimus: kolonializmą, kapitalizmą, patriarchalizmą. Tačiau lygiai taip pat nėra tokio dalyko, kaip universali moteris, tad negalime kelti klausimo apie universalią moterų padėtį, nes kiekviena moteris skirtinga, priklausanti kitokiam socialiniam sluoksniui, etninei grupei, rasei, turi savitą išsilavinimą ir t. t. […] Būtent tapsmo, kaitos samprata suteikia šiuolaikinei filosofijai politinio potencialo.

„Esu pagamintas Sovietų Sąjungoje ir tuo didžiuojuosi!“

Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė: „Žinoma, sovietizacija paskelbus Kovo 11-osios aktą pasikeitė. Ji „pasislėpė“ ir buvo atliekama be Maskvos įsakymų, laisva mūsų kultūros žvaigždžių valia. Tačiau ir prieš, ir po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sovietizacija turėjo bendrą tikslą – paveikti Lietuvos žmones taip, kad jie nemąstytų ir nesielgtų kaip suverenios valstybės piliečiai.“

Piotras Pavlenskis: „Aš – tobulas pilietis“

Valdžia turi savo troškimus ir siekia juos įgyvendinti, bet tai daro išbarstytai, takiai. Pavyzdžiui, valdžia nori užčiaupti žmones. Taigi, kai aš užsisiuvau burną, tai ir buvo idealaus piliečio, kuris neišsako savo pozicijos ir tyli, realizacija. Bet taip aš atvedu valdžią į aklavietę: kaip aš, tobulas pilietis, atsakysiu policijos pareigūnui, kaip aš dalyvausiu apklausoje? Taigi, viena vertus, aš duodu valdžiai tai, ko ji nori, o kita vertus, atvedu ją į aklavietę, nes ji nebežino, kaip į tai reaguoti.

Būti stačiatikiu ir būti LDK patriotu

Apie Konstantiną Ostrogiškį, Lietuvą, Ukrainą ir ortodoksų tikėjimą Gintaras Sungaila kalbasi su ukrainiečių skulptoriumi Piotru Pirogovu – Konstantino Ostrogiškio skulptūros, kuri rudenį turėtų būti atidengta Vilniuje, autoriumi.

Vytautas Ališauskas: Pranciškus tęsia Benedikto veiklą

Su Vytautu Ališausku kalbėjomės praėjus kelioms dienoms po popiežiaus enciklikos, kurioje jis atkreipė dėmesį į gamtosaugos problemas bei jas sukeliantį beribį vartojimą, pasirodymo. Enciklika susilaukė įvairiausių reakcijų: nuo pareiškimų, kad popiežiui nederėtų kištis į sritis, kuriose jis neturi kompetencijos, iki džiugių pritarimo balsų.

Pastanga būti žmogumi

Kino režisierius Andrejus Zviagincevas: „Turiu tokią silpnybę – man norisi, kad žolė žiūrėtų į Rytus. Norisi, kad viskas, ką matome kadre: būsena, šviesa, spalva, aktoriaus padėtis, būtų kontroliuojama.“