Tavo duomenys: nemokamas darbas ar interneto valiuta?
Daugybė organizacijų uždirba kalnus pinigų iš tavo duomenų – „Google“ ir „Facebook“ tėra du žinomiausi pavyzdžiai. O kas, jei tu būtum tas, kuris iš to uždirbtų pinigus?
Kodėl Lenkijos kairė pralaimi?
Jauniesiems lenkams buvimas jaunais, už rinkos ekonomiką pasisakančiais konservatoriais ir įkyrumas vakarėlių metu – „kieta“ ir madinga. Tačiau buvimas kairiuoju reiškia būti atgyvena.
Zero waste pradžiamokslis: 10 patarimų žaliems
Jei šiais laikais kas lieptų Sizifui ridenti į kalną akmenį, akmuo neabejotinai būtų iš šiukšlių. Kalnas taip pat. Greičiausiai net pats Sizifas.
Saugūs namai: vyksta statybos
Lietuvoje yra įstatymai prieš neapykantos nusikaltimus, kurių institucijos nenori vykdyti. Singapūre yra įstatymai, baudžiantys už homoseksualius santykius, kurių institucijos nenori vykdyti.
Ar universalūs muziejai turėtų išlikti?
Indų reikalavimai gražinti Londone esančius meno kūrinus ir artefaktus lietuviui gali atrodyti perdėti. Juk mes kalbame apie žmonijos istoriją, meną ir mokslą, neapribotus vienos tautos. Bet įsivaizduokite, kad Sovietų okupacijos metais iš Lietuvos būtų masiškai išgabenti meno kūriniai. Tarkime, Aušros vartų Marija ar pan. šiandien kabotų Ermitaže. Viskas atrodytų kiek kitaip, ar ne?
Pati kalta
Kuo įprasta kaltinti žmones, išgyvenusius seksualinę prievartą?
Ar (vis dar) egzistuoja socialinės klasės?
Ar universalios klasės idėja tebėra aktuali? Koks šiandien santykis tarp darbo, kapitalo ir kuriamos vertės? Kokiais pjūviais įmanoma (tačiau gal pražūtinga) skirstyti visuomenę? Kur atsiranda tie, kurie nepatenka į jokią klasių lentynėlę?
Socialdemokratija Lietuvoje arba what is left?
Neaiški situacija lietuviškosios politinės linijos kairėje verčia paklausti: kas yra leftistai? Iš kur jie atsirado? Ar Lietuvoje jų būta?
Visuotinės bazinės pajamos: leftistų fantazija ar netolima ateitis?
Jau šį mėnesį Suomija dviem tūkstančiams darbo neturinčių piliečių pradės kas mėnesį mokėti po 480 eurų. Prieš atmesdami šią idėją kaip dar vieną Skandinavijos leftistų beprotybę, turite žinoti, jog „Visuotines bazines pajamas“ (angliškai vadinamas UBI) palaikė visų politinių spektrų žmonės, tarp kurių netgi tokie liberalios ekonomikos teorijos grandai kaip Miltonas Friedmanas ir Friedrichas Hayekas.
Susigrąžinti erdvę: nuo beveidės visuomenės prie save valdančios bendruomenės
Viešoji erdvė – parkai, skverai, aikštės, stadionai, vaikų žaidimų aikštelės – savaime suprantamybė, tiesa? Tačiau ar erdvės viešumas visuomet reiškia ir jos bendruomeniškumą? Šio klausimo paskatinti DOXOJE kalbiname du architektus, miesto erdvių teoretikus ir bendruomeninių iniciatyvų organizatorius Constantiną Petcou ir Doiną Petrescu.
Kodėl Šekspyrui nepatiktų šiuolaikinė rinkodara?
Vizualinis „šovinizmas“ – taip bent jau iš dalies galėtume apibūdinti būvį, kuriame funkcionuoja pirkimo ir pardavimo procesai, akį laikantys bene paveikiausia ir galingiausia mūsų jusle. Vaizdų svarba neabejojame tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, į kairę ir į dešinę dalindamiesi ne tik akį pamaloninančiomis asmenukėmis, bet ir logotipais, socialinių tinklų iliustracijomis, išmaniomis pakuotėmis ar dėmesį išsaukiančiais katalogais.
Bendruomenių sukilimas prieš globalizaciją
Keli tolimi ir artimi atvejai, kurie simptomiškai aprašo mūsų socialinį-politinį procesą: pasipriešinimas skalūnų dujų projektams Lietuvoje, „Naisių vasaros“ – LVŽS – pergalė rinkimuose, emancipacinis kairiųjų žlugimas ir naujos konservatyviosios reformos. Tačiau pradėsiu nuo palyginimo.
Mama, tai kaip ten su JAV prezidento rinkimais?
Pasauliui pamažu atsigaunant nuo JAV prezidento rinkimų karštinės, DOXA mėgina susivokti, kokie kultūriniai, istoriniai ir politiniai veiksniai lėmė tokį rezultatą, kaip nuo šiol atrodys JAV politika, o kartu ir politinių įtakų pasaulyje žemėlapis. Jūsų dėmesiui – rašytojos Dalios Staponkutės, politikos mokslų doktorantės Simonos Merkinaitės ir istoriko Aurimo Švedo komentarai.
Naujosios eros „pažink save“: tarp neuromokslų ir koučinimo
Neuromokslų daktarė ir koučerė Gabija Toleikytė: Smegenys pasižymi nuo aktyvumo priklausomu plastiškumu – jos keičiasi tik ta kryptimi, kurios link nukreiptais veiksmais užsiimame dažniausiai.
6 dalykai, kurių galime išmokti iš rinkimų
Kodėl niekas iš politologų nenuspėjo nei Liberalų, Valstiečių sėkmės? Nes politologai gyvena Vilniuje, yra konservatoriai, turi Facebooką ir tuo pat metu mano, kad žmonės nieko neišmano (kaip darbo kodekso atveju) ir mano, kad jie perdėm racionalūs (kaip Brexit, Trump ar Liberalų atveju).
Dėvėto laiko sąmonė
Dėvėto laiko sąmonė, susidūrusi su politiniais iššūkiais, nebando kurti nei naujų santykių, nei naujų įstatymų, o remontuoja esamus arba perkelia sau svetimus, imituoja „premjeras“.
(Ne)kritinė pokemonologija: kai pamišimas virsta tikrove
Žaidimas, kuris nekuria nieko, priešinasi politiniams ieškiniams. Užuot reikalavęs atsakomybės, jis postuluoja neveiklumą, o tai kaip tik ir yra ta nors ir medijuojama, bet žaisminga gyvybė, tas atodūsis, sustabdantis nenumaldomą sociopolitinę dinamiką.
Brexit: ne mažiau populizmo, o daugiau populizmo
Atrodo, Brexito kaltininkai aiškūs – tai emocijų užvaldytas, populistinių kalbų suvedžiotas britas, radęs būdą atkeršyti elitui. Bet ar tikrai?
Neoliberalizmas – „mirusių sielų“ ekonomija?
žmogaus „kapitalizacija“ kelia nemažai klausimų, tarp kurių paminėčiau, mano galva, svarbiausius: ar tikrai nuolatinė konkurencija yra vienintelė laisvės sąlyga? Ar pati konkurencija nėra simuliakras, apsimetantis laisve, nors de facto yra nelaisvės forma?
Justino Marcinkevičiaus karikatūra Nerijos Putinaitės darbuose I
Kritinė analizė galbūt ir neatskleidžia tiesos, tačiau tai geras vaistas nuo melo.
Justino Marcinkevičiaus karikatūra Nerijos Putinaitės darbuose II
Galima sutikti, kad atvirai besipriešinantys turėjo daugiau drąsos, kad tylėjusieji turėjo daugiau savigarbos, tačiau, kaip jau buvo sakyta, su pirmaisiais buvo greitai susidorota, o antrieji galbūt padėjo sau, bet ne Lietuvai. Dvilypis gyvenimas nėra išimtinai nei sovietinės tikrovės bruožas, nei neatmenamos senovės ypatybė.
Revoliucija ant Soboro laiptų (Kaune, valgant falafelius)
Drama, vaizduojanti tai, kas atsitinka, kai du revoliuciniai akademikai pamėgina išjudinti visuomenę pokyčiui.
Ar jau išaušo dirbtinio intelekto era?
Praėjusį antradienį pasaulis stebėjo penktąją kovą tarp „Google DeepMind“ kompiuterio ir Go žaidimo čempiono Lee Sedolo. Kompiuteris laimėjo rezultatu 4:1. Apie tai, ką ši dvikova reiškia technologijų ir žmogaus raidai, DOXA klausia filosofo Jono Dagio, Cambridge Coding Academy įkūrėjo Andriaus Aučino ir IT analitiko Igno Namajūno.
TRUMPas įvadas į „superantradienį“
Kovo 1 – „superantradienis“ – diena, kai demokratų ir respublikonų prezidento nominacijos rinkimuose balsuos daugiausiai – 12 valstijų ir viena teritorija, kas respublikonų atveju sudaro ketvirtadalį balsų. Donaldas „aš labai turtingas“ Trumpas – vis dar respublikonų nominacijos favoritas. Žmones vis dar netiki, kad jis laimės. Bernie Sandersas meta iššūkį Hillary Clinton. Bet šįkart ne apie tai, kas laimės, ne apie nuspėjamus redneckus vulgaris pasirinkimus ir net ne apie tai, kas geriau visų rinkimų matui lietuviui.
Makartizmas ir antikomunistinė propaganda 1950-1956 JAV
1950-aisiais JAV senatorius Josephas McCarthy kalbėdamas viešame renginyje pristatė auditorijai sąrašą, kuriame teigė turįs daugiau nei dviejų šimtų JAV vyriausybėje dirbančių komunistų* pavardes. Šaltojo karo ir nerimo tuo metu jau apimtoje šalyje (1949 SSRS išbandė pirmąją savo atominę bombą) McCarthy simbolinis aktas pažymėjo pradžią apie šešis metus besitęsusios intensyvios komunistų paieškos, šalinimų iš darboviečių, kalinimų ir kitokio teisinio persekiojimo, numanant, kad visi komunistai siekia pakirsti JAV galią SSRS interesų labui, o taip pat, kad visi nepritariantys JAV politikai yra komunistai.
Apie regioninių perskyrų netvarumą ir Rytų Europą
DOXA paskelbta Antano Terlecko esė krito į akį ne tiek dėl paties turinio, kur išties galima įžvelgti taiklių pastebėjimų apie tam tikras Rytų Europos ypatybes, kiek dėl nekritiško santykio su Rytų Europos regionine tapatybe. Perskaičius šį tekstą, gali susidaryti įspūdis, kad priklausymas Rytų Europos regionui autoriaus suvokiamas kaip savaiminė duotybė, į kūną patenkanti kartu su pirmaisiais motinos pieno lašais.
Kritika mirė, tegyvuoja kritika
Apie kokią kritiką valdančiosios galios atžvilgiu galime kalbėti, jei tam, kad galėtų kurti ir palaikyti tapatybę, kritikuojančiajam būtinas palaikymas iš tos pačios valdančiosios galios? Tokiu atveju kyla grėsmė, jog teatro pasirodymai bus suvokti (tik) kaip pramoga, kuri pasibaigia vos uždarius salės duris.
Temiršta Amerika, tegyvuoja Amerika
Mano tikslas – argumentuotai atskleisti Amerikos galios ir vertės ribas, atsekti neįtikėtino jos garbinimo priežastis ir galbūt – bent jau teoriškai – pateikti tolimą kelrodį, kuriuo sekdama Amerika turėtų galimybę tapti (sic! ne vėl, o pirmą kartą!) didžia.
Apie Ameriką ne (anti)amerikietiškai
Tai, kad šiandienos Lietuvoje reta tokių aukštos kokybės antiamerikietiškų autorinių komentarų, kaip Lauryno Adomaičio, dar nereiškia, kad visos autoriaus mintys atlaiko kritiką. Iš tiesų beveik kiekviena jo mintis gali būti nesunkiai sukritikuota.
Ko galime pasimokyti iš Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo patirčių?
Matyt, tokia būtų svarbiausia iš Baltijos šalių posovietinių patirčių išmokta pamoka: nuo pat pradžių politinė valdžia buvo vieninga, nepaisant visų politinių skirtybių ar ilgalaikio siekio įstoti į ES ir NATO. Tokie tikslai sulaukė stipraus palaikymo iš piliečių. Tokia vienybė vardan tikslo jų vidinei politikai teikė vidinę discipliną, kurios taip reikėjo judant į priekį arba laikantis sunkių bei kartais nepopuliarių sprendimų.
Užprogramuotas modernistinio meno nepopuliarumas
Dažnai pasigirsta apokaliptinių pareiškimų, kad menas ir menininkai tapo visiškai nereikalingi visuomenėje, kad dauguma žmonių nesidomi menu. O jei šią menininkų ir dalies mąstytojų kartojamą nuomonę kiek apverstume ir paklaustume: ar menui reikalingi žmonės, ar patys menininkai neužprogramuoja žmonių nusisukimo pasirinktu požiūriu į meną, estetiką ir kūrybą?
Kelionė normų kreivėmis: Pokalbis apie LGBT*
LGBT festivalis „Kreivės“ vyksta jau antrus metus ir šiemet su filmų ir diskusijų programa aplankys ne tik sostinę, bet ir kitus šalies miestus. Doxa.lt nusprendė ne tik pasidomėti šiuo kultūriniu reiškiniu, bet ir panagrinėti problemas, dėl kurių jis atsirado.
Nepastebėta Europos vizijų įvairovė
Europa staiga susiprotėja, kad ji tikrai nenori būti kaip Rusija, ar juolab kaip ISIS. Bet ar žinojimas, kuo nenorime būti, yra pakankamas pagrindas savo vertybinei tapatybei formuoti ir ateities vizijoms kurti?
Mama, tai kaip ten su ta Graikija?
DOXA paprašė Pauliaus Gritėno, Gintauto Mažeikio, Kasparo Pociaus ir Geležinės Lapės dar kartą trumpai apžvelgti politinę situaciją iš savo taškų. Taigi, kaip ten su ta Graikija?
Ukrainos konfliktas religijos ir filosofijos požiūriu
Du nepriklausomos Ukrainos kraštutinumai – ultranacionalistiškai nusiteikę Vakarų unitai, nebemokantys rusų kalbos ir prorusiškai nusiteikę rytiečiai, nebemokantys ukrainiečių – pagimdė visą spektrą religinės schizofrenijos.
11 filosofijos politikos tezių
Iki šiol filosofai tik įvairiai interpretavo pasaulį, bet tikslas yra jį keisti.
Sveiki atvykę į pilkąją zoną
Tai, kas vyksta šiuo metu, nėra laikina, tai nėra priemonės, kurios išnyks, pasibaigus konfliktui Ukrainoje. Veikiau tai yra naujo režimo formacija, kurios rezultatus mes dar pajusime netolimoje ateityje. O kol jų lauksime, norėčiau dar kartą išreikšti gilų susirūpinimą, kad giliems susirūpinimams galas dar toli.
Lietuvos misija Europos Sąjungoje
Pradėtas skaičiuoti antrasis Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis tarsi sufleruoja, kad naujokės, turinčios adaptuotis, prisitaikyti, „tapti“ ir jaustis lygiaverte dalimi, statusas Lietuvai jau nebetinka.
Terorizmo iššūkis Vakarų demokratijai
Mažai kam patrauklus atrodo Orvelo „Didžiojo Brolio“ pasaulis. Tačiau ką daryti, jei tai – vienintelis būdas užtikrinti piliečių saugumą? Ką pasirinkti, kai rinktis tenka tarp dviejų ašių, kurių fundamentalumu mes nebeabejojame – laisvės ir saugumo?
Šauktinių klausimas ir politinė teologija
Į šauktinių sąrašą įtraukti bendraamžiai, keikiantys valstybę dėl „žlugusių gyvenimo planų‟, demonstruoja simptomišką politinio gyvenimo neišmanymą. Jei eitume iki galo, jie iš tikrųjų teigia: „Putinai, nepulk manęs, nenoriu kariauti, nes artimiausiems mėnesiams turiu suplanavęs kitų veiklų‟. Visa bėda, kad Putinui nusispjauti ant individualių lietuvių planų.
Genijus ir dorybė (II)
Kodėl patys šviesiausi žmonės gali būti įsivėlę į heroino prostituciją?
Genijus ir dorybė (I)
Kodėl patys šviesiausi žmonės gali būti įsivėlę į heroino prostituciją?
Penkiasdešimt fioletinių atspalvių
Tolerancijos ir politinio korektiškumo ir ypač jų ekscesų atvejus visada reikia nagrinėti „čia ir dabar“. Kiekvieną atvejį, kai kažkas buvo nuskriaustas „tolerastų“ arba, atvirkščiai – tų, kurie netoleruoja. Kodėl?
„Ekspertiškumas“ kaip politinio ir filosofinio (ne)matymo burtažodis
Politinė realybė negali imti ir tapti objektyvia. Tokia tapusi ji iškart praranda savo politiškumo dimensiją ir tampa prižiūrimu apibrėžto prasminio lauko statiniu.
Apie buržuazinį pedantiškumą
Pasirinkimo laisvė yra būtina ir šventa šio gyvenimo sąlyga. Kiekvienas pats renkasi, kaip gyventi – niekada nenustoja rinktis. Juk jei kas nors iš tiesų būtų pasirinkta, nebeliktų laisvės!
Keli klausimai bičiuliui konservatoriui
Ką reiškia rašyti draugui? Ir dar daugiau, ką reiškia kartu su juo kelti klausimus? Tai reiškia drauge bandyti kažką atverti, padaryti kažką suprantamą. Nesiginčyti vardan ginčo, bet siekti suprasti.
Izraelis, Apolono vaikas
Daugybę dešimtmečių pasaulio bendruomenė gvildena, atrodo, amžinąjį klausimą, kuris buvo darkart užduotas po praėjusių metų vasarą vykusio Izraelio-Gazos konflikto: kaip pagaliau reikšmingai priartėti prie taikos Pažadėtoje žemėje?