Visuotinės bazinės pajamos: leftistų fantazija ar netolima ateitis?

Jau šį mėnesį Suomija dviem tūkstančiams darbo neturinčių piliečių pradės kas mėnesį mokėti po 480 eurų. Prieš atmesdami šią idėją kaip dar vieną Skandinavijos leftistų beprotybę, turite žinoti, jog „Visuotines bazines pajamas“ (angliškai vadinamas UBI) palaikė visų politinių spektrų žmonės, tarp kurių netgi tokie liberalios ekonomikos teorijos grandai kaip Miltonas Friedmanas ir Friedrichas Hayekas.

Kodėl Šekspyrui nepatiktų šiuolaikinė rinkodara?

Vizualinis „šovinizmas“ – taip bent jau iš dalies galėtume apibūdinti būvį, kuriame funkcionuoja pirkimo ir pardavimo procesai, akį laikantys bene paveikiausia ir galingiausia mūsų jusle. Vaizdų svarba neabejojame tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, į kairę ir į dešinę dalindamiesi ne tik akį pamaloninančiomis asmenukėmis, bet ir logotipais, socialinių tinklų iliustracijomis, išmaniomis pakuotėmis ar dėmesį išsaukiančiais katalogais.

Bendruomenių sukilimas prieš globalizaciją

Keli tolimi ir artimi atvejai, kurie simptomiškai aprašo mūsų socialinį-politinį procesą: pasipriešinimas skalūnų dujų projektams Lietuvoje, „Naisių vasaros“ – LVŽS – pergalė rinkimuose, emancipacinis kairiųjų žlugimas ir naujos konservatyviosios reformos. Tačiau pradėsiu nuo palyginimo.

Mama, tai kaip ten su JAV prezidento rinkimais?

Pasauliui pamažu atsigaunant nuo JAV prezidento rinkimų karštinės, DOXA mėgina susivokti, kokie kultūriniai, istoriniai ir politiniai veiksniai lėmė tokį rezultatą, kaip nuo šiol atrodys JAV politika, o kartu ir politinių įtakų pasaulyje žemėlapis. Jūsų dėmesiui – rašytojos Dalios Staponkutės, politikos mokslų doktorantės Simonos Merkinaitės ir istoriko Aurimo Švedo komentarai.

6 dalykai, kurių galime išmokti iš rinkimų

Kodėl niekas iš politologų nenuspėjo nei Liberalų, Valstiečių sėkmės? Nes politologai gyvena Vilniuje, yra konservatoriai, turi Facebooką ir tuo pat metu mano, kad žmonės nieko neišmano (kaip darbo kodekso atveju) ir mano, kad jie perdėm racionalūs (kaip Brexit, Trump ar Liberalų atveju).

Dėvėto laiko sąmonė

Dėvėto laiko sąmonė, susidūrusi su politiniais iššūkiais, nebando kurti nei naujų santykių, nei naujų įstatymų, o remontuoja esamus arba perkelia sau svetimus, imituoja „premjeras“.

Neoliberalizmas – „mirusių sielų“ ekonomija?

žmogaus „kapitalizacija“ kelia nemažai klausimų, tarp kurių paminėčiau, mano galva, svarbiausius: ar tikrai nuolatinė konkurencija yra vienintelė laisvės sąlyga? Ar pati konkurencija nėra simuliakras, apsimetantis laisve, nors de facto yra nelaisvės forma?

Ar jau išaušo dirbtinio intelekto era?

Praėjusį antradienį pasaulis stebėjo penktąją kovą tarp „Google DeepMind“ kompiuterio ir Go žaidimo čempiono Lee Sedolo. Kompiuteris laimėjo rezultatu 4:1. Apie tai, ką ši dvikova reiškia technologijų ir žmogaus raidai, DOXA klausia filosofo Jono Dagio, Cambridge Coding Academy įkūrėjo Andriaus Aučino ir IT analitiko Igno Namajūno.

TRUMPas įvadas į „superantradienį“

Kovo 1 – „superantradienis“ – diena, kai demokratų ir respublikonų prezidento nominacijos rinkimuose balsuos daugiausiai – 12 valstijų ir viena teritorija, kas respublikonų atveju sudaro ketvirtadalį balsų. Donaldas „aš labai turtingas“ Trumpas – vis dar respublikonų nominacijos favoritas. Žmones vis dar netiki, kad jis laimės. Bernie Sandersas meta iššūkį Hillary Clinton. Bet šįkart ne apie tai, kas laimės, ne apie nuspėjamus redneckus vulgaris pasirinkimus ir net ne apie tai, kas geriau visų rinkimų matui lietuviui.

Makartizmas ir antikomunistinė propaganda 1950-1956 JAV

1950-aisiais JAV senatorius Josephas McCarthy kalbėdamas viešame renginyje pristatė auditorijai sąrašą, kuriame teigė turįs daugiau nei dviejų šimtų JAV vyriausybėje dirbančių komunistų* pavardes. Šaltojo karo ir nerimo tuo metu jau apimtoje šalyje (1949 SSRS išbandė pirmąją savo atominę bombą) McCarthy simbolinis aktas pažymėjo pradžią apie šešis metus besitęsusios intensyvios komunistų paieškos, šalinimų iš darboviečių, kalinimų ir kitokio teisinio persekiojimo, numanant, kad visi komunistai siekia pakirsti JAV galią SSRS interesų labui, o taip pat, kad visi nepritariantys JAV politikai yra komunistai.

Apie regioninių perskyrų netvarumą ir Rytų Europą

DOXA paskelbta Antano Terlecko esė krito į akį ne tiek dėl paties turinio, kur išties galima įžvelgti taiklių pastebėjimų apie tam tikras Rytų Europos ypatybes, kiek dėl nekritiško santykio su Rytų Europos regionine tapatybe. Perskaičius šį tekstą, gali susidaryti įspūdis, kad priklausymas Rytų Europos regionui autoriaus suvokiamas kaip savaiminė duotybė, į kūną patenkanti kartu su pirmaisiais motinos pieno lašais.

Kritika mirė, tegyvuoja kritika

Apie kokią kritiką valdančiosios galios atžvilgiu galime kalbėti, jei tam, kad galėtų kurti ir palaikyti tapatybę, kritikuojančiajam būtinas palaikymas iš tos pačios valdančiosios galios? Tokiu atveju kyla grėsmė, jog teatro pasirodymai bus suvokti (tik) kaip pramoga, kuri pasibaigia vos uždarius salės duris.

Temiršta Amerika, tegyvuoja Amerika

Mano tikslas – argumentuotai atskleisti Amerikos galios ir vertės ribas, atsekti neįtikėtino jos garbinimo priežastis ir galbūt – bent jau teoriškai – pateikti tolimą kelrodį, kuriuo sekdama Amerika turėtų galimybę tapti (sic! ne vėl, o pirmą kartą!) didžia.

Apie Ameriką ne (anti)amerikietiškai

Tai, kad šiandienos Lietuvoje reta tokių aukštos kokybės antiamerikietiškų autorinių komentarų, kaip Lauryno Adomaičio, dar nereiškia, kad visos autoriaus mintys atlaiko kritiką. Iš tiesų beveik kiekviena jo mintis gali būti nesunkiai sukritikuota.

Ko galime pasimokyti iš Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo patirčių?

Matyt, tokia būtų svarbiausia iš Baltijos šalių posovietinių patirčių išmokta pamoka: nuo pat pradžių politinė valdžia buvo vieninga, nepaisant visų politinių skirtybių ar ilgalaikio siekio įstoti į ES ir NATO. Tokie tikslai sulaukė stipraus palaikymo iš piliečių. Tokia vienybė vardan tikslo jų vidinei politikai teikė vidinę discipliną, kurios taip reikėjo judant į priekį arba laikantis sunkių bei kartais nepopuliarių sprendimų.

Užprogramuotas modernistinio meno nepopuliarumas

Dažnai pasigirsta apokaliptinių pareiškimų, kad menas ir menininkai tapo visiškai nereikalingi visuomenėje, kad dauguma žmonių nesidomi menu. O jei šią menininkų ir dalies mąstytojų kartojamą nuomonę kiek apverstume ir paklaustume: ar menui reikalingi žmonės, ar patys menininkai neužprogramuoja žmonių nusisukimo pasirinktu požiūriu į meną, estetiką ir kūrybą?

Mama, tai kaip ten su ta Graikija?

DOXA paprašė Pauliaus Gritėno, Gintauto Mažeikio, Kasparo Pociaus ir Geležinės Lapės dar kartą trumpai apžvelgti politinę situaciją iš savo taškų. Taigi, kaip ten su ta Graikija?

Sveiki atvykę į pilkąją zoną

Tai, kas vyksta šiuo metu, nėra laikina, tai nėra priemonės, kurios išnyks, pasibaigus konfliktui Ukrainoje. Veikiau tai yra naujo režimo formacija, kurios rezultatus mes dar pajusime netolimoje ateityje. O kol jų lauksime, norėčiau dar kartą išreikšti gilų susirūpinimą, kad giliems susirūpinimams galas dar toli.

Lietuvos misija Europos Sąjungoje

Pradėtas skaičiuoti antrasis Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis tarsi sufleruoja, kad naujokės, turinčios adaptuotis, prisitaikyti, „tapti“ ir jaustis lygiaverte dalimi, statusas Lietuvai jau nebetinka.

Terorizmo iššūkis Vakarų demokratijai

Mažai kam patrauklus atrodo Orvelo „Didžiojo Brolio“ pasaulis. Tačiau ką daryti, jei tai – vienintelis būdas užtikrinti piliečių saugumą? Ką pasirinkti, kai rinktis tenka tarp dviejų ašių, kurių fundamentalumu mes nebeabejojame – laisvės ir saugumo?

Šauktinių klausimas ir politinė teologija

Į šauktinių sąrašą įtraukti bendraamžiai, keikiantys valstybę dėl „žlugusių gyvenimo planų‟, demonstruoja simptomišką politinio gyvenimo neišmanymą. Jei eitume iki galo, jie iš tikrųjų teigia: „Putinai, nepulk manęs, nenoriu kariauti, nes artimiausiems mėnesiams turiu suplanavęs kitų veiklų‟. Visa bėda, kad Putinui nusispjauti ant individualių lietuvių planų.

Penkiasdešimt fioletinių atspalvių

Tolerancijos ir politinio korektiškumo ir ypač jų ekscesų atvejus visada reikia nagrinėti „čia ir dabar“. Kiekvieną atvejį, kai kažkas buvo nuskriaustas „tolerastų“ arba, atvirkščiai – tų, kurie netoleruoja. Kodėl?

Apie buržuazinį pedantiškumą

Pasirinkimo laisvė yra būtina ir šventa šio gyvenimo sąlyga. Kiekvienas pats renkasi, kaip gyventi – niekada nenustoja rinktis. Juk jei kas nors iš tiesų būtų pasirinkta, nebeliktų laisvės!

Izraelis, Apolono vaikas

Daugybę dešimtmečių pasaulio bendruomenė gvildena, atrodo, amžinąjį klausimą, kuris buvo darkart užduotas po praėjusių metų vasarą vykusio Izraelio-Gazos konflikto: kaip pagaliau reikšmingai priartėti prie taikos Pažadėtoje žemėje?