Apie kokią kritiką valdančiosios galios atžvilgiu galime kalbėti, jei tam, kad galėtų kurti ir palaikyti tapatybę, kritikuojančiajam būtinas palaikymas iš tos pačios valdančiosios galios? Tokiu atveju kyla grėsmė, jog teatro pasirodymai bus suvokti (tik) kaip pramoga, kuri pasibaigia vos uždarius salės duris.
Menas gali priešintis galios struktūroms, siūlydamas pokyčius institucijų veikime, naujus bendradarbiavimo metodus, įvairius būdus struktūruoti darbą, skirtingus būdus patalpinti objektus kambaryje, skirtingus būdus bendrauti.
[…] jei apklaustume žmones gatvėje, 80 procentų jų nenorėtų, kad menas būtų finansuojamas iš valstybinių lėšų. Mes naudojame demokratinį žodyną, sakome, kad menas yra visiems, bet mano kaimynas nenori meno. Jis puikus vyrukas, bet jis nenori meno.
