
Saugantys pėdsakai
Mano senelio miręs kūnas nelabai panašus į jo gyvenamąjį. Tik šen bei ten liko pėdsakai – jo bruožai, plaukai. Tuo baisiau – mirtis gali nusinešti ir pėdsakus. Mes galime pamiršti.
Mano senelio miręs kūnas nelabai panašus į jo gyvenamąjį. Tik šen bei ten liko pėdsakai – jo bruožai, plaukai. Tuo baisiau – mirtis gali nusinešti ir pėdsakus. Mes galime pamiršti.
Turime suprasti, apie ką grojame. Natos yra tik ženklai, kurie padeda mums suprasti, apie ką gi yra mūsų gyvenimas.
Kino režisierius Andrejus Zviagincevas: „Turiu tokią silpnybę – man norisi, kad žolė žiūrėtų į Rytus. Norisi, kad viskas, ką matome kadre: būsena, šviesa, spalva, aktoriaus padėtis, būtų kontroliuojama.“
Kasdien viliesi, kad atsikėlęs ryte jau nebegalėsi mąstyti, jau nebeprisiminsi, kaip tai daroma. Lėta lobotomija, atliekama tik valios pastangomis.
Būti gyvam – staiga mane pribloškia šio pasakymo keistumas, tarsi jis niekam nebūtų taikomas.