
Poezijos, karo, meilės ir mirties vienišumas
Menas ir poezija mums nepadeda gyventi:
menas ir poezija mums padeda
numirti
Menas ir poezija mums nepadeda gyventi:
menas ir poezija mums padeda
numirti
XX a. atskleidė, jog subjektyvios (ir kolektyvinės) fantazijos, mitai ir prasta jų interpretacija gali nusiaubti ištisas šalis, o žlugus didžiosioms ideologijoms palikti net labai realias aukas bei griuvėsius.
Drama, vaizduojanti tai, kas atsitinka, kai du revoliuciniai akademikai pamėgina išjudinti visuomenę pokyčiui.
Nėra jokios tikrovės, kuri būtų pirmesnė nei literatūrinis vaizdinys. Literatūrinis vaizdinys neaprengia nuogo ir neįkalbina nebylaus vaizdinio. Vaizduotė kalba mumyse, kalba mūsų svajonės, mūsų mintys. Visas žmogaus veikimas trokšta kalbėti.