Neoliberalizmas – „mirusių sielų“ ekonomija?

Neoliberalizmas – „mirusių sielų“ ekonomija?

žmogaus „kapitalizacija“ kelia nemažai klausimų, tarp kurių paminėčiau, mano galva, svarbiausius: ar tikrai nuolatinė konkurencija yra vienintelė laisvės sąlyga? Ar pati konkurencija nėra simuliakras, apsimetantis laisve, nors de facto yra nelaisvės forma?

Nuo vienos katastrofos į kitą

Nuo vienos katastrofos į kitą

Thomas Bernhardas 1986 metų interviu su Asta Scheib apie buvimą rašytoju: Ovacijos – taip atsimokama aktoriams. Jie iš to gyvena. O man patinka gauti pinigus iš leidėjų. Bet visokie maršai, paradai ir teatre ar koncerte plojantys žmonės – man tai nepakeliama. Nelaimė visada ateina iš plojančios ir šėlstančios minios. Vien tik baisybės iš ovacijų!

Saugantys pėdsakai

Saugantys pėdsakai

Mano senelio miręs kūnas nelabai panašus į jo gyvenamąjį. Tik šen bei ten liko pėdsakai – jo bruožai, plaukai. Tuo baisiau – mirtis gali nusinešti ir pėdsakus. Mes galime pamiršti.