XXI amžiuje, kai šiek tiek pasistengus, truputį investavus ir įdėjus mažumėlę kantrybės, galima sukurti visai neprastą muzikos albumą su laptopu, kyla klausimas: ar apskritai vis dar verta kalbėti apie indie muziką kaip savarankišką ir svarbų žanrą?
Sudarinėdama geriausių 2015 metų elektroninės muzikos albumų sąrašą objektyvumo nesiekiau – tai, kas svarbiausio tokioje muzikoje įvyko šiemet, puikiai parodo tarptautinių portalų topai. Mano sąrašas yra subjektyvus, atspindintis asmeninį skonį.
Vilnius Jazz idėja – giluminis maištas prieš trafaretizmą. Neprasidėjo jis nuo maišto, tarkim, konkrečiai prieš sovietinę sistemą. Ne, tai maištas platesne prasme, maištas prieš nusistovėjusią, sustingusią kultūrinę situaciją.
Klausydamiesi Gedimino Gelgoto simfonijos, iškart suprasite, kokia ji ypatinga ir šiuolaikiška – jums tai iškart praneš ir dar daug kartų primins, kad nei kiek nesuabejotumėte. Contemporary, out of perception! Polyphonic, homophonic, extracultural! – vis kartojama atliekant simfoniją. O kas gali būti labiau contemporary, jei ne klubinis beatas?
Džiazas veikia kaip laiko mašina į laiką, kurio nebuvo. Į įvaizdį San Francisko, kuriame viskas buvo tobula, ir Naujojo Orleano, kuriame viskas buvo chaotiškai jauku. Bet nebuvo. Šiaip jau mano gyvenime nei San Francisko, nei Naujojo Orleano nebuvo apskritai. Jiedu man tiek pat fikciniai, kaip Narnija ir Septynios „Sostų karų“ karalystės.
