Nuo vienos katastrofos į kitą

Nuo vienos katastrofos į kitą

Thomas Bernhardas 1986 metų interviu su Asta Scheib apie buvimą rašytoju: Ovacijos – taip atsimokama aktoriams. Jie iš to gyvena. O man patinka gauti pinigus iš leidėjų. Bet visokie maršai, paradai ir teatre ar koncerte plojantys žmonės – man tai nepakeliama. Nelaimė visada ateina iš plojančios ir šėlstančios minios. Vien tik baisybės iš ovacijų!

Mes esam tuščiaviduriai jaučiai

Mes esam tuščiaviduriai jaučiai

Jei Ibsenas buvo teisus, tai mes pati didžiausia tauta: tūkstančiai mažų jautelių kenčia savo mažutes kančias, tampydamiesi sunkius metafizinius krovininius. Ką tempia, patys nežino ir vis klausia Dievo – už ką už ką..?