Ar įmanoma parašyti dar vieną romaną apie meilę? Ką daryti, kad moteris nebebūtų meno pasaulio kita? Štai kelios strategijos užklausti mūsų pačių ir mus supančių tapatybę. Įkvėpta Gilles‘io Deleuze‘o ir išmėginta menininkų.
Nemirtingasis – štai kas blogiausiomis jam tekusiomis aplinkybėmis pasirodo esąs Žmogus, singuliarizuodamasis šioje daugiaformėje ir grobuoniškoje gyvenimo tėkmėje. Norint apmąstyti bet kokį Žmogaus aspektą, pradėti reikia būtent nuo čia.
XX a. atskleidė, jog subjektyvios (ir kolektyvinės) fantazijos, mitai ir prasta jų interpretacija gali nusiaubti ištisas šalis, o žlugus didžiosioms ideologijoms palikti net labai realias aukas bei griuvėsius.
Posthumanistinėje būklėje kvestionuojama pati perskyra tarp žmogiškosios ir nežmogiškosios plotmių: antropocentrizmas keičiamas biocentrizmu, kitaip tariant, siekiama apsvarstyti pačią gyvybę, kuri nebūtinai yra tik žmogiška.
„Maskva gali atrodyti kaip oligarchija ryte, demokratija per pietus, monarchija vakare ir totalitarizmas prieš miegą.‟
