Makartizmas ir antikomunistinė propaganda 1950-1956 JAV

Makartizmas ir antikomunistinė propaganda 1950-1956 JAV

1950-aisiais JAV senatorius Josephas McCarthy kalbėdamas viešame renginyje pristatė auditorijai sąrašą, kuriame teigė turįs daugiau nei dviejų šimtų JAV vyriausybėje dirbančių komunistų* pavardes. Šaltojo karo ir nerimo tuo metu jau apimtoje šalyje (1949 SSRS išbandė pirmąją savo atominę bombą) McCarthy simbolinis aktas pažymėjo pradžią apie šešis metus besitęsusios intensyvios komunistų paieškos, šalinimų iš darboviečių, kalinimų ir kitokio teisinio persekiojimo, numanant, kad visi komunistai siekia pakirsti JAV galią SSRS interesų labui, o taip pat, kad visi nepritariantys JAV politikai yra komunistai.

Apie regioninių perskyrų netvarumą ir Rytų Europą

Apie regioninių perskyrų netvarumą ir Rytų Europą

DOXA paskelbta Antano Terlecko esė krito į akį ne tiek dėl paties turinio, kur išties galima įžvelgti taiklių pastebėjimų apie tam tikras Rytų Europos ypatybes, kiek dėl nekritiško santykio su Rytų Europos regionine tapatybe. Perskaičius šį tekstą, gali susidaryti įspūdis, kad priklausymas Rytų Europos regionui autoriaus suvokiamas kaip savaiminė duotybė, į kūną patenkanti kartu su pirmaisiais motinos pieno lašais.

„Esu pagamintas Sovietų Sąjungoje ir tuo didžiuojuosi!“

„Esu pagamintas Sovietų Sąjungoje ir tuo didžiuojuosi!“

Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė: „Žinoma, sovietizacija paskelbus Kovo 11-osios aktą pasikeitė. Ji „pasislėpė“ ir buvo atliekama be Maskvos įsakymų, laisva mūsų kultūros žvaigždžių valia. Tačiau ir prieš, ir po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sovietizacija turėjo bendrą tikslą – paveikti Lietuvos žmones taip, kad jie nemąstytų ir nesielgtų kaip suverenios valstybės piliečiai.“

Piotras Pavlenskis: „Aš – tobulas pilietis“

Piotras Pavlenskis: „Aš – tobulas pilietis“

Valdžia turi savo troškimus ir siekia juos įgyvendinti, bet tai daro išbarstytai, takiai. Pavyzdžiui, valdžia nori užčiaupti žmones. Taigi, kai aš užsisiuvau burną, tai ir buvo idealaus piliečio, kuris neišsako savo pozicijos ir tyli, realizacija. Bet taip aš atvedu valdžią į aklavietę: kaip aš, tobulas pilietis, atsakysiu policijos pareigūnui, kaip aš dalyvausiu apklausoje? Taigi, viena vertus, aš duodu valdžiai tai, ko ji nori, o kita vertus, atvedu ją į aklavietę, nes ji nebežino, kaip į tai reaguoti.