žmogaus „kapitalizacija“ kelia nemažai klausimų, tarp kurių paminėčiau, mano galva, svarbiausius: ar tikrai nuolatinė konkurencija yra vienintelė laisvės sąlyga? Ar pati konkurencija nėra simuliakras, apsimetantis laisve, nors de facto yra nelaisvės forma?
Drama, vaizduojanti tai, kas atsitinka, kai du revoliuciniai akademikai pamėgina išjudinti visuomenę pokyčiui.
[…] universalus žmogus – savotiška fikcija, kuria patogu pagrįsti dominuojančius režimus: kolonializmą, kapitalizmą, patriarchalizmą. Tačiau lygiai taip pat nėra tokio dalyko, kaip universali moteris, tad negalime kelti klausimo apie universalią moterų padėtį, nes kiekviena moteris skirtinga, priklausanti kitokiam socialiniam sluoksniui, etninei grupei, rasei, turi savitą išsilavinimą ir t. t. […] Būtent tapsmo, kaitos samprata suteikia šiuolaikinei filosofijai politinio potencialo.