Jau šį mėnesį Suomija dviem tūkstančiams darbo neturinčių piliečių pradės kas mėnesį mokėti po 480 eurų. Tai truks dvejus metus. Šie pinigai bus mokami nepriklausomai nuo to, kokias kitas pajamas žmogus gaus tuo laikotarpiu: t. y. žmogus galės nedirbti arba susirasti pelningą darbą. Niekaip nebus prižiūrima ir tai, kam – austrėms, savaitgaliams Estijoje ar būtiniausiems produktams – Suomijos pilietis išleis tuos 480 eurų.

Prieš atmesdami šią idėją kaip dar vieną Skandinavijos leftistų beprotybę, turite žinoti, jog „Visuotines bazines pajamas“ (angliškai vadinamas UBI) palaikė visų politinių spektrų žmonės, tarp kurių netgi tokie liberalios ekonomikos teorijos grandai kaip Miltonas Friedmanas ir Friedrichas Hayekas.

Nors VBP idėja šiandien nėra labai populiari, apie ją kalbų gali būti vis daugiau.

Nuotr. aut. Thomas Brault

Nuotr. aut. Thomas Brault

Utopinė idėja

Idėjos pradžią galime atrasti Tomo Moro „Utopijoje“, išleistoje 1516 metais. Tai daug ką pasako apie šia idėją: ji atrodo velniškai utopiška. Vėliau panašią Prancūzijos Didžiosios revoliucijos metu pasiūlęs Nicolas de Condorcetas buvo įkalintas ir nubaustas mirties bausme. Labiau priimtiname kontekste dabarties intelektualiniam mainstreamui VBP idėja iškilo 1796 metais. Vienas iš JAV tėvų įkūrėjų Thomas Paine’as teigė, kad kiekvienas žmogus turėtų gauti pajamų, nes jis yra „gamtos paveldėtojas“. Kitaip tariant, bendruomenei priklausančius išteklius (tarp jų ir gamtos) naudojantys žmonės turi mokėti „nuomos mokestį“, o iš jo surinkti pinigai ir virstų VBP. Ši idėją turėtų ypač dominti Rusijos Federacijos gyventojus, kurios milžiniški gamtos resursų klodai leido pralobti beveik visam dabartiniam šalies ekonominiam elitui.

Kaip žinome, „utopinė“ visuotinių bazinių pajamų idėja neįsitvirtino ir užleido vietą idėjų ir priemonių rinkiniui, vadinamam „gerovės valstybe“. Jos pagrindas yra pagalba tiems, kuriems to reikia. Visgi bandymas atskirti, kam reikia pagalbos ir kas nusipelno išmokų, yra daug sudėtingesnis, nei gali pasirodyti. Anot Matto Zwolinskio, tai dažniausiai reiškia daug invazinių, demoralizuojančių ir menkinančių procedūrų, kurias žmogui reikia atlikti, dažnai atskeidžiant asmenines savo gyvenimo detales. Reikia užpildyti gausybę formų, papasakoti apie žmones, su kuriais gyvena, įsileisti netikėtai atvykusius socialinius darbuotojus ir t. t. Nereikia nė sakyti, kad tam reikia didelės ir brangios biurokratinės mašinos. Būtent todėl dešiniesiems visuotinių bazinių pajamų idėja atrodo priimtina kaip būdas naikinti biurokratiją ir mažinti valstybės aparato dydį.

Trys bangos

XX amžiuje domėjimasis VBP idėja išgyveno tris bangas. Pirmoji apėmė filosofus ir rašytojus. Vieni jų – Bertrandas Russellas ir Virginia Woolf, kurie svarstė šią idėją nesuteikdami jai konkretaus vardo. Huey P. Longas norėjo panašią mintį padaryti centrine savo 1936 metų JAV prezidento rinkimų kompanijos ašimi, bet 1935 metais buvo nužudytas.

Antroji banga vyko septintajame dešimtmetyje. Su VBP idėja buvo eksperimentuojama Kanadoje, o 1970 m. išleistos ataskaitos apie šiuos eksperimentus. JAV prezidentas Nixonas rėmė „negatyvų pajamų mokestį“, t. y. valstybės įsipareigojimą atleisti nuo mokesčių ir teikti išmokas gaunantiems žemiau nustatytos minimalios pajamų ribos. 1971 m. šis įstatymas buvo atmestas JAV senate 10 balsų persvara. Ronaldui Reagenui ir Margaretai Thatcher atėjus į valdžią, antroji banga jau buvo išsikvėpusi.

Trečioji banga kilo Europoje. Dar 2004 metais grupė akademikų ir aktyvistų įkūrė „Basic Income Earth Network“ – organizaciją, rengiančią diskusijas ir konferencijas visame pasaulyje. Šiandien VBP idėja tampa vis labiau matoma ir intensyviau aptarinėjama didžiausiuose pasaulio portaluose.

Visuotinės bazinės pajamos: už ir prieš

Anot Oksfordo mokslininkų 2013 metais paskelbto tyrimo, 47 procentai darbo vietų Jungtinėse valstijose greičiausiai bus pakeistos mašinų ir robotų darbu. Ši tendencija ateityje tik stiprės. Turint omenyje, kad didžiąją dalį tų darbo vietų sudaro mažiau apmokami ir mažiau įgūdžių reikalaujantys darbai, robotizacija smogs pačioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupės. Populizmas, kurį matome šiandien, vėliau gali atrodyti kaip malonus prisiminimas to, kurį pamatytume tokioje situacijoje. VBP idėjos šalininkai teigia, kad, turint omenyje tokias perspektyvas, VBP yra ne tik puiki, bet ir neišvengiama priemonė mūsų ekonomikoms perkurti.

VBP šalininkai taip pat teigia, kad garantuotos pajamos leis žmonėms jaustis saugiau ieškant darbo, kuris jiems patinka ir leidžia save realizuoti, investuoti laiką į edukaciją, aktyviau dalyvauti politiniame visuomenės gyvenime. Skeptikų argumentai priešingi: garantuotos pajamos atbaidys žmones nuo sunkaus darbo, neskatins jų tobulėjimo, o galiausiai – gal net leis rastis žalingiems įpročiams. VBP gali paveikti ir šeimos institutą, nes jau 18 metų sulaukę paaugliai garantuotai gaus pastovias pajamas ir didesnę nepriklausomybę nuo tėvų. Eksperimentas Suomijoje turėtų suteikti bent šiek tiek žinių, kurie teisūs.

Pagrindinis argumentas prieš VBP yra tai, kad valstybės paprasčiausiai neturi resursų to finansuoti. VBP idėja remiasi tuo, kad viso didžiulio gerovės mechanizmo išlaikymas kainuoja per brangiai ir yra per sudėtingas. Sunaikinus šį mechanizmą, o visus per jį mokamus pinigus paskirsčius lygiai, tą sumą būtų galima mokėti kaip visuotines bazines pajamas. Akivaizdu, kad idėja daug lengviau įgyvendinama šalyse, kurios turi didelius valstybinius aparatus ir stipriai išvystytą „gerovės valstybės“ aparatą. Skirtingų šaltinių teigimu, jeigu Jungtinės Valstijos nuspręstų užtikrinti 10 000 dolerių metines bazines pajamas vienam piliečiui, joms reikėtų savo socialinėms reikmėms skirtą biudžeto dalį padidinti nuo trijų iki aštuonių kartų. Tai paprasčiausiai atrodo neįmanoma. Neišlaikomu VBP projektą pavadino ir toriai Jungtinėje Karalystėje.

Lietuvoje diskusijos apie visuotinių bazinių pajamų idėją kol kas retai peržengia Facebook ribas. Visgi, sparčiai populiarėjanti idėja neaplenks ir Lietuvos – kaip ir robotai, užimantys darbo vietas, populizmas, neteisingumo jausmas ir reikmė permąstyti šiuolaikinės ir ateities ekonomikos veikimą.

Parengta pagal Stratfor.com