Yra daiktų, apie kuriuos nenorime galvoti kasdien – bet jie vis tiek visur. Vaiko paspirtukas, kuris kelintą kartą paslėptas už durų. Sulankstomas baseinas, per kurį neįmanoma praeiti garaže. Dviračio ratai, padangos, tuščios vazonų dėžės ir žaislai, kurie atsiduria po kojomis, kai to mažiausiai tikiesi. Visa tai neatrodo kaip didelė problema – iki tol, kol vieną dieną nebėra nei kur pastatyti automobilio, nei kur susėsti terasoje be „atsisėdimo ant šlangos rizikos“.
Šeimos gyvenime tvarka ne visada yra prioritetas. Bet būtent todėl mažas, gerai apgalvotas sprendimas, pavyzdžiui, lauko sandėliukas, kartais keičia daugiau, nei tikimės.
Kai daiktai pradeda daryti spaudimą
Daugumai šeimų ši situacija pažįstama: namuose viskas tarsi savo vietoje, bet lauke – chaosas. Sezoniniai daiktai netelpa garaže, o kai ką laikyti viduje tiesiog nesinori. Padangos, kurios pasistatomos „tik iki pavasario“, galiausiai lieka ir vasarą. Vaikų žaislai, kurių negali išmesti, bet ir neturi kur sudėti, kaupiasi ant terasos. Dviračiai, šluotos, grilius, išardytas batutas – viskas tampa dalimi kasdienybės, kuri pradeda varginti.
Kai erdvė pradeda trukdyti, natūraliai krinta ir nuotaika. Tėvai pavargsta nuo tvarkos palaikymo. Vaikai neberanda žaislų. Visi kartu praleidžia mažiau laiko lauke vien dėl to, kad aplinka atrodo perpildyta.
Vienas sandėliukas – o vietos lyg padaugėjo
Lauko sandėliukas nėra tik papildoma dėžė daiktams. Jis – tarsi tylus tarpininkas tarp šeimos narių ir chaoso. Jis leidžia viskam turėti savo vietą, net jei ta vieta yra uždaryta duryse, kurios nesikerta su kasdieniu judėjimu.
Vieno aukšto sode stovintis sandėliukas gali talpinti visą vaikų vasaros žaidimų arsenalą: kamuolius, vandens šautuvus, paspirtukus, baseino pripučiamus gyvūnus. Rudenį ten nugula lauko baldų pagalvėlės, sodo įrankiai, šiltnamio likučiai. O žiemą – rogės, šlapios pirštinės, net Kalėdų dekoracijos.
Šeimos, kurios nusprendžia įsirengti tokį pastatą, dažnai sako, kad būtent jis padėjo pajausti tikrą „kiemo ramybę“. Ne todėl, kad pasikeitė kažkas labai didelio – bet todėl, kad susitvarkė daugybė mažų dalykų.
Vaikai mokosi tvarkos – be moralų
Dar vienas įdomus pastebėjimas – kai kieme atsiranda sandėliukas, vaikams tampa lengviau suprasti, kas yra daiktų vieta. Paspirtukas nebepalikamas prie durų, nes žinoma, kad turi savo lentyną. Vandens žaislai išnešami ir po žaidimo padedami ten pat, nes taip „darėm vakar“.
Toks natūralus įprotis formuojasi be pykčio, be raginimų, be nuolatinių priminimų. Vaikai tiesiog mato, kad daiktai turi savo erdvę. Kad po smagios veiklos galima daiktus sudėti ne į krūvą, o į tą patį, pažįstamą kampą.
Tėvai tuo pačiu pastebi, kad mažiau laiko tenka skirti ginčams dėl „kur dingo“ ar „kas paliko“. Kai visi žino, kur viskas yra, rečiau kyla nesusipratimų. Tvarka tampa savaime suprantama.
Sezoniniai daiktai nebevargina
Kiekvienas sezonas atneša naują krūvą daiktų, kurie reikalingi tik kelis mėnesius per metus. Vasarą – baseinas, lauko žaislai, sodo įrankiai. Rudenį – lapų grėbliai, kibirai, apsaugos nuo šalnų. Žiemą – rogės, žiemos padangos, ledo gramdikliai.
Iki tol, kol šeima neturi lauko sandėliuko, šie daiktai dažnai klaidžioja iš kampo į kampą: nuo garažo iki koridoriaus, nuo koridoriaus iki verandos. Ir dažnai – tiesiog paliekami ten, kur yra, nes „nėra kur padėti“.
Kai daiktams atsiranda pastovus namas – net jei tai tik nedidelis medinis sandėliukas – sezonai tampa lengvesni. Galima daryti rotaciją, o ne „stumdyti“ viską iš akių. Tai reiškia ne tik patogumą, bet ir mažiau streso, kai reikia greitai kažką surasti.
Sandėliukas kaip santykių gelbėtojas
Nors gali skambėti juokingai, bet per daug daiktų – tai reali santykių įtampa. Ne vienas šeimos ginčas prasideda ne dėl principų, o dėl tvarkos. Kur dėti žoliapjovę, kodėl vaiko dviratis paliktas lietuje, kada bus išneštos senos padangos.
Lauko sandėliukai šiuo atveju tampa labai paprastu, bet veiksmingu sprendimu. Vienu veiksmu – vienu pastatymu – išsprendžiama ne tik daiktų problema, bet ir nemažai kasdienės trinties. Visi žino, kur kas turi būti. Visi gali ten nueiti. Ir niekas neturi aiškintis, kodėl kažkas „vėl ne vietoje“.